Teodoras Biliūnas/BNSRusijos agresija prieš Ukrainą sustiprino lietuvių ir europiečių „meilę“ ES, tačiau tautiečių ir daugumos ES gyventojų atsako į karą, grėsmių vertinimas bei baimės skiriasi, rodo birželio–liepos mėnesiais atlikta „Eurobarometro“ apklausa.
Kaip džiaugiasi Europos Komisija, tokio pozityvaus požiūrio į ES nebuvo nuo 2009 m.: 47 proc. europiečių teigiamai vertina ES ir nuo žiemos šis rodiklis išaugo 3 punktais. Lietuvoje šis rodiklis išaugo net 10 proc. ir siekia 59 proc. (labiausiai ES „myli“ airiai – 70 proc. vertina teigiamai). Taip pat Lietuvoje išaugo iki 85 proc. (14 punktų) teigiamas euro vertinimas (ES vidurkis – 72 proc. (+3 proc.).
Vis dėlto požiūris į karą Ukrainoje atskleidžia didesnius skirtumus tarp lietuvių ir kitų ES gyventojų. Tik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų patenkinti ES atsaku į karą Ukrainoje ir 47 proc. nepatenkinti, o ES vidurkis: patenkinti 58 proc. ir 37 proc. nepatenkinti. Tuo pačiu net 72 proc. lietuvių teigiamai vertina Lietuvos vyriausybės atsaką į karą (ES vidurkis – 55 proc.). Lietuviai yra tarp kelių labiausiai ES šalių gyventojų palaikančių paramą Ukrainai ginklais (83 proc.), o ES vidurkis – 68 proc.
Antroji lietuvių baimė – branduolinis karas (46 proc.), o ES vidurkis – 25 proc.
Dar labiau išsiskiria lietuvių baimės dėl karo Ukrainoje pasekmių. Tautiečiai labiausiai iš visų ES gyventojų baiminasi, kad karas ateis į jų šalį. Jei ES vidutiniškai to bijo – tik 20 proc., Lietuvoje – net 49 proc. ir nuo pavasario ši baimė išaugo 2 proc. Tiesa, nedaug nuo mūsų atsilieka latviai (47 proc.) ir estai (44 proc.). Antroji lietuvių baimė – branduolinis karas (46 proc.), o ES vidurkis – 25 proc. Tuo metu daugumai europiečių baisiausia karo pasekmė – infliacija ir ekonominė krizė (po 36 proc.).
Kartu lietuviai yra aršiausi ES plėtros palaikytojai. Net 81 proc. apklaustųjų tam pritaria ir nuo žiemos šis rodiklis išaugo 13 proc. (ES vidurkis 57 proc.).
