EK„Mažesni už ES vidurkį“, „vienas mažiausių ES“, „labai žemas lygis“... Europos Komisijos (EK) praėjusią savaitę paskelbtoje ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitoje negailima kritikos Lietuvai.
Pasak EK, Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai Lietuvoje tebėra vienos mažiausių ES, o tai riboja galimybes gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aukštos kokybės viešojo administravimo paslaugas: „2023 m. išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14 proc. BVP, t. y. buvo beveik šešiais procentiniais punktais mažesnės už 19,8 proc. ES vidurkį.“
Kita itin nepakankamai finansuojama sritis, pabrėžia EK, yra sveikatos priežiūra: jai skirtas valdžios sektoriaus finansavimas 2023 m. buvo šeštas mažiausias ES (5,3 proc. BVP, palyginti su 7,4 proc. ES vidurkiu).
Šalies sveikatos priežiūros rezultatai taip pat rodo už ES vidurkį didesnį darbingo amžiaus gyventojų mirtingumą.
„Kadangi sveikatos priežiūrai skiriama nepakankamai finansinių išteklių, daug pacientų, visų pirma mažas pajamas gaunančių asmenų grupių, poreikių lieka nepatenkinta, didelę dalį išlaidų reikia padengti savo lėšomis, o sveikatos priežiūros specialistams negali būti pasiūlyta konkurencingų atlyginimų ir sąlygų“, – sakoma ataskaitoje.
Anot EK, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai būdingas aukštas mirtingumo, kurio galima išvengti, lygis ir už ES vidurkį trumpesnė vidutinė gyvenimo trukmė: „Šalies sveikatos priežiūros rezultatai taip pat rodo už ES vidurkį didesnį darbingo amžiaus gyventojų mirtingumą, o didelei daliai gyventojų kyla sunkumų gauti kokybiškas medicinos paslaugas.“
Bankų monopolija stabdo investicijas
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuvai ir toliau kyla iššūkių, be kita ko, susijusių su konkurencingumo ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimu, regioninių skirtumų, skurdo bei socialinės atskirties mažinimu taip pat įgūdžių pasiūlos gerinimu.
2024 m. duomenimis, bankų paskolų ir BVP santykis Lietuvoje buvo 33,5 proc., palyginti su ES vidurkiu – 74,5 proc.
„Lietuvos ekonomikos augimą varžo ribojamosios skolinimo sąlygos ir ribotos galimybės naudotis išorės finansavimu, prie šio neigiamo poveikio dar prisideda padidėjusi geopolitinė rizika regione“, – teigia EK ir pabrėžia, kad Lietuvos bankų sektorius yra labai koncentruotas, skolinimosi normos – aukštos, o užtikrinimo priemonių reikalavimai griežti: 2024 m. duomenimis, bankų paskolų ir BVP santykis Lietuvoje buvo 33,5 proc., palyginti su ES vidurkiu – 74,5 proc.
EK teigimu, planuojami antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimai didina riziką, susijusią su tolesne Lietuvos kapitalo rinkų plėtra, nes tikėtina, kad savanoriško kaupimo modelis kartu su kitais politikos veiksmais sumažins santaupų lygį Lietuvoje, o tai gali pakenkti kapitalo rinkų plėtrai ir apsunkinti galimybes gauti finansavimą.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuvoje inovacinės veiklos lygis yra žemas ir pagal įvairius mokslinių tyrimų ir inovacijų rodiklius ji atsilieka nuo ES vidurkio: „Mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) intensyvumas Lietuvoje (apie 1 proc. BVP) yra gerokai mažesnis už ES vidurkį (2,25 proc.), daugiausia dėl mažų verslo investicijų į MTP, kurios 2023 m. sumažėjo iki 0,44 proc. BVP ir yra tris kartus mažesnės už ES vidurkį. Panašiai ir patentų paraiškų skaičius tebėra tris kartus mažesnis už ES vidurkį.“
Švietimas irgi krenta duobėn
EK atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pastarąjį dešimtmetį bendrų Lietuvos viešųjų ir privačių mokslinių publikacijų rodiklis išliko vienas mažiausių ES, o tai rodo silpnus mokslo ir verslo ryšius.
„Svarbus veiksnys – fragmentuota Lietuvos mokslo bazė: mokslinių tyrimų veikla išsklaidyta po įvairius universitetus ir daug mažų kolegijų, kurioms dažnai trūksta pajėgumo dalyvauti verslo projektuose“, – sakoma ataskaitoje.
Kartu pabrėžiama, kad per pastaruosius kelerius metus labai sumažėjo asmenų, kurie įgiję vidurinį išsilavinimą toliau mokosi, visų pirma tokiose srityse kaip inžinerija ir gamyba, todėl padidėjo įgūdžių spragos. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, viešojo administravimo, transporto ir finansų, tam tikras nuolatinis nedarbas egzistuoja kartu su darbo jėgos trūkumu, o tai taip pat rodo, kad dabartinė perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema veikia nepakankamai gerai.
EK teigia, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema susiduria su nuolatiniais iššūkiais, įskaitant mokinių rezultatų skirtumus miesto ir kaimo vietovėse: 2022 m. 55 metų ar vyresni buvo beveik 40 proc. bendrojo ugdymo mokytojų – tai didžiausia dalis ES.
„Peržiūrėjus darbo užmokesčio struktūrą ir sumažinus miestų ir kaimo vietovių mokymosi rezultatų skirtumus būtų galima pritraukti ir išlaikyti daugiau mokytojų“, – sakoma ataskaitoje.
2024 m. pajamų nelygybė atskaičius mokesčius ir išmokas Lietuvoje išliko viena didžiausių ES, o daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
Toli iki gerovės
EK pabrėžia, kad Lietuvoje toliau nemažėja regioniniai skirtumai, kuriuos dar labiau didina skirtingos darbo našumo tendencijos: 2014–2024 m. Vilniuje ir kitose didžiųjų miestų teritorijose našumas padidėjo maždaug 20 proc., o atokesnėse apskrityse – tik 7 proc.
„Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra dideli. Bendrosios pajamos Lietuvoje yra vienos iš netolygiausiai pasiskirsčiusių ES, o dabartinės mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumas mažinant pajamų nelygybę ir skurdą atsilieka nuo ES vidurkio. Todėl 2024 m. pajamų nelygybė atskaičius mokesčius ir išmokas Lietuvoje išliko viena didžiausių ES, o daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos“, – teigiama ataskaitoje.
Energetika ir transportas
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje labai išaugo atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, tačiau šalis tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos: 2023 m. šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro importo siekė 68 proc. ir buvo didesnė už 58,3 proc. ES vidurkį.
„Nors Lietuva padarė pažangą supaprastindama leidimų išdavimo procedūras, naujos tinklo infrastruktūros, kuri yra būtina tinklo pajėgumui padidinti ir prieigai palengvinti, statyba vis dar trunka gerokai ilgiau nei naujų gamybos ar paklausos pajėgumų kūrimas“, – sakoma ataskaitoje, kurioje taip pat atkreipiamas dėmesys į mažą energijos vartojimo efektyvumą ir didelį energijos suvartojimą.
„Nepaisant didelių pastangų pastaruosius kelerius metus, įskaitant energines renovacijas ir fiskalinę paramą namų ūkių išlaidoms už energiją mažinti, energijos nepriteklius Lietuvoje tebėra vienas didžiausių ES: 2024 m. 18 proc. namų ūkių neišgalėjo pakankamai šildyti savo būstų – tai beveik dvigubai daugiau už 9,2 proc. ES vidurkį, – teigiama ataskaitoje ir kritikuojamos lengvatos: – Lietuvoje tokios subsidijos iškastiniam kurui kaip lengvatinis akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms įmonių ir namų ūkių šildymo reikmėms, ir lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas gyvenamųjų patalpų šildymui yra ekonomiškai neefektyvios, lemia tolesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir neskatina elektrifikacijos gyvenamųjų namų sektoriuje.“
EK kritikuoja Lietuvą ir dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos: „2023 m. žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis buvo tik 3,9 proc., t. y. tris kartus mažesnis už ES vidurkį (11,8 proc.) ir vienas iš penkių mažiausių rodiklių ES.“
Dar viena sritis, kuri neišvengta EK kritiškų pastabų, – transportas.
„Lietuvos senų ir taršių automobilių parkas tebėra vienas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie didelio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir trukdančių laikytis oro taršos mažinimo tikslų. 2023 m. 77,1 proc. privačių automobilių buvo senesni nei 10 metų, taigi automobilių parkas yra vienas seniausių ES. Be to, tik 8,2 proc. 2023 m. naujai įregistruotų transporto priemonių buvo varomos baterijomis, palyginti su 14,5 proc. ES vidurkiu, o tai rodo, kad prie visai netaršaus transporto pereinama lėtai. Lietuvoje iškastiniu kuru varomo transporto mokesčiai taip pat yra vieni mažiausių ES ir ji yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių taršos mokestis, – sakoma ataskaitoje ir priduriama, kad viešasis transportas tebėra prastai koordinuojamas ir nepatrauklus tiek paslaugų teikėjams, tiek keleiviams: – Juo naudojamasi mažiausiai iš visų ES šalių: 2022 m. 92,9 proc. keleivių kelionių buvo vykdoma automobiliais.“
