Lietuvos kariuomenėRusija kelia grėsmę ne tik rytiniame Aljanso sparne, todėl būtų neteisinga koncentruoti pajėgumus viename regione, sako NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris.
„Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje dabar daug dėmesio skiriame rytiniam sparnui, tačiau Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė admirolas.
Kaip pavyzdį jis pateikė kruvinus susirėmimus Sudane, kur vyksta kovos tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų.
Anot R. Bauerio, į neramumus greičiausiai yra įsitraukusi ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“, nors ji pati tą neigia.
„Sakyčiau, (NATO – BNS) ambicijos dėl Baltijos šalių (gynybos planų – BNS) yra tokios pačios kaip ir dėl bet kurios kitos valstybės, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas. – Jei viską sutelksime rytiniame sparne, negalėsime reaguoti kituose regionuose.“
Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, kurios pristatė NATO šalių narių atstovams.
Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
R. Baueris pabrėžė, kad NATO pajėgos turi būti lankstesnės, gebėti greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.
Pasak jo, minėtąjį lankstumą atspindi Madrido viršūnių susitikime pernai numatyta galimybė rytinio sparno šalyse esančius bataliono dydžio karinius vienetus transformuoti į brigadas. Be kita ko, anot admirolo, priešiškų pajėgų telkimas taip pat užtrunka.
„Kaip matėme Ukrainos atveju... Iš esmės keturis su puse mėnesio matėme, kad tai įvyks, – sakė R. Baueris, omenyje turėdamas Kremliaus pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų prieš invaziją. – Nėra realus scenarijus, kad vieną dieną praskleisite užuolaidas ir pamatysite du armijos korpusus priešais savo šalį, tai nerealu.“
Anot NATO komiteto vadovo, žvalgyba iš karto fiksuotų tokį pajėgų judėjimą – išimtis galėtų būtų nebent raketų atakos, tačiau be jas paremiančių žemės pajėgų tai taip pat nėra tikėtinas puolimo scenarijus.
„Tai nebus lengvas pokytis“
Kalbėdamas apie senąją ir naująją NATO gynybos vizijas, R. Baueris jas lygino su futbolo kamuoliais.
„Viena iš priežasčių, kodėl naujasis futbolo kamuolys greičiausiai bus didesnis už dabartinį futbolo kamuolį, yra ta, kad turime pripažinti, jog, pavyzdžiui, oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų“, – sakė admirolas.
Anot jo, tai susiję su šalių svarstomu įsipareigojimu Vilniaus viršūnių susitikime liepą numatyti, jog gynybai sąjungininkės skirtų mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Nesu prisirišęs prie procentų, bet sakyčiau, kad jei žinote, kokio dydžio yra futbolo kamuolys, iš esmės galite apskaičiuoti, kiek pinigų tam reikia, ir tada iš esmės galite apskaičiuoti, koks yra procentas. Kiek žinau, mes siekiame, kad – ir jūs tai jau girdėjote anksčiau, ir tai nėra sprendimas, o labiau pasiūlymas – 2 proc. taptų ne lubomis, o grindimis“, – sakė R. Baueris.
Jis pabrėžė, kad Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos rengimas yra politinis procesas, todėl detaliau komentuoti šio ir kitų susijusių klausimų negali.
Pasak karininko, susitikimo deklaracijoje turėtų atsispindėti ir sprendimas dėl naujų regioninių gynybos planų, nors dėl jų tikimasi sutarti anksčiau.
„Po Vilniaus (viršūnių susitikimo – BNS) prasideda sunkus laikotarpis, kai svarbiausia – vykdyti tai, ką pažadėjo šalys narės ir ką nusprendė lyderiai“, – teigė NATO komiteto vadovas.
„Tai nebus lengvas perėjimas. (...) Tai bus ne vienerius metus trunkantis procesas“, – pridūrė jis.
Anot R. Bauerio, tai apims naujų pajėgų suformavimą, pratybas, infrastruktūros įrengimą, amunicijos, ginklų įsigijimus ir apmokymą jais naudotis.
Admirolas taip pat akcentavo, kad daug ką lems ir karinė pramonė bei jos galimybės patenkinti šalių poreikius, imtis plėtros.
NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens NATO karinis vadovavimo padalinys. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.
