Pasaulinė prekyba ginklais klesti ir krypsta į pirkėjams palankią pusę.
Vos prieš keletą mėnesių kanadiečiai rimtai diskutavo, ar teisi liberalioji šalies administracija, neatsisakiusi 12 mlrd. JAV dolerių vertės šarvuotojo transporto tiekimo sutarties su Saudo Arabija. Vyriausybė nurodė, kad sutartį vykdys, bet pripažino kritikų nerimą ir sutiko priimti tam tikrą tarptautinės sutarties, kuri riboja prekybą ginklais su nepatikimomis valstybėmis, versiją.
Vėliau reikalas pakrypo į kitą pusę. Sutarties likimas nebeaiškus dėl Saudo Arabijos. Kanados užsienio reikalų ministrui tviteryje paraginus paleisti kelis politinius kalinius, Saudo Arabijos vyriausybė pareiškė stabdanti bet kokius naujus verslo sandorius su Kanada. Dabar kanadiečiams neaišku, ar karalystę sutartis dėl ginklų tebedomina. O Saudo Arabijai nutarus, kad nedomina, netrūks kitų šalių, kurios mielai jai pasiūlys šarvuotųjų automobilių. „Kovos mašinų jie gali gauti iš Turkijos, Pietų Korėjos arba Brazilijos“, – sakė tyrėjas Pieteris Wezemanas iš Stokholme įsikūrusios idėjų kalvės SIPRI.
Tuo metu JAV kongresas spaudžia administraciją įgyvendinti teisės aktą, kuris priverstų šalis čia ir dabar apsispręsti, ar ginklus pirks iš JAV, ar iš Rusijos, nors pasirinkti nebus lengva. Vis tik Pentagonas davė suprasti, kad didžiulė diplomatinė JAV galia nėra tokia toli siekianti. Gynybos pareigūnų teigimu, verčiau susitaikyti, kad bus šalių, kurios kažkiek laiko toliau pirks rusiškus ginklus, tikintis, kad tokio įpročio jos pamažu atsikratys.
