Europos Parlamentas (EP) kadenciją antradienį pradėjo nuo savo vadovo rinkimų. Šį postą, kaip ir buvo sutarta tarp trijų valdančiųjų EP partijų, mažiausiai dvejiems su puse metų užims iki tol EP pirmininke buvusi Roberta Metsola.
Simbolinį iššūkį R. Metsolai metė kraštutinės kairės atstovė Irene Montero, kurios galimybės užimti EP vadovo postą buvo vertinamos skeptiškai. R. Metsolą palaikė ne tik jos centro konservatyvioji Europos liaudies partija, socialistai ir liberalai, bet ir kraštutinei dešinei priskiriama Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija.
„Jūs žinote, kad kaip EP prezidentė, aš galiu pastovėti už Parlamentą ir statyti tiltus. Didžiuojuosi stovėdama čia. Jei jūs mane išrinksite, aš jūsų nenuvilsiu. Ačiū“, – kreipėsi R. Metsola antradienį į pirmą šios kadencijos sesiją pradėjusius europarlamentarus Strasbūre, o salė atsakė audringais aplodismentais.
Slapto balsavimo metu už R. Metsolą balsą atidavė 562 EP nariai iš 699 balsavusių (prieš dvejus su puse metų ji sulaukė 458 iš 690). Kas gi ji, nauja sena EP pirmininkė?
R. Metsola gimė 1979 m. sausio 18 d. ir yra vyriausia iš trijų vaikų. Ji augo Maltos pajūrio miestelyje Gziroje. 2003 m., kai Malta nusprendė tapti ES nare, R. Metsola baigė teisės studijas Maltos universitete. Vėliau ji tęsė studijas Europos koledže Briugėje (Belgija).
Į aktyvią visuomeninę veiklą ji įsitraukė nuo pat studijų laikų. 2002 m. R. Metsola buvo paskirta Europos demokratų studentų organizacijos generaline sekretore, o po dvejų metų, būdama tik 25-erių, dalyvavo EP rinkimuose ir juos vis dėlto pralaimėjo. Tačiau 2013 m. ji pirmą kartą pateko į EP, o 2014, 2019 ir 2024 m. buvo perrinkta. Iki tol R. Metsola dirbo Maltos nuolatinėje atstovybėje ES, taip pat 2012–2013 m. patarinėjo teisės klausimais ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Cathy Ashton.
2020 m. R. Metsola buvo išrinkta EP pirmąja pirmininko pavaduotoja, o 2022 m., būdama tik 43 metų, tapo EP pirmininke – jauniausiu kada nors šį postą užėmusiu asmeniu.
„Pragmatiška ir konsensusu besivadovaujanti“, – taip ją apibūdino Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
R. Metsola tapo EP pirmininke gan sunkiu metu: dar tebesitęsė pandemija, buvo likę tik mėnuo iki Rusijos visa apimančios agresijos prieš Ukrainą ir praėjus vos savaitei po buvusio institucijos pirmininko Davido Sassoli mirties. Ji tapo pirmąja ES institucijos vadove, kuri apsilankė Ukrainoje po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo invaziją, ir iki šiol yra ištikima Ukrainos šalininkė ir palaikytoja.
„Pragmatiška ir konsensusu besivadovaujanti“, – taip ją apibūdino Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
Kitas iššūkis R. Metsolai tapo „Katargeito“ korupcijos skandalas, į kurį pateko net EP vicepirmininkė. O ir bendrai per visus pastaruosius dvejus su puse metų kolegų EP narių skandalai jai neleido nuobuodžiauti. Todėl ji sulaukė kritikos dėl nepakankamų veiksmų siekiant skaidrinti EP veiklą, užkirsti kelią europarlamentarams piknaudžiauti.
R. Metsola taip pat kritikuota kairiųjų dėl balsavimo prieš rezoliucijas, kuriose ES šalių prašoma legalizuoti abortus. Maltoje, iš kurios kilusi politikė, galioja vieni griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų.
Aktyviai dalyvaudama politikoje R. Metsola sugeba suderinti ir asmenimą gyvenimą. 2005 m. spalio 1 d. ji ištekėjo už suomio Ukko Metsolos ir pora augina keturius berniukus: Lucą, Alecą, Marcą ir Kristianą.
Mėgstu gaminti maistą, eksperimentuoti su įvairiais ingredientais virtuvėje ir išbandyti naujus receptus iš viso pasaulio.
„Mėgstu rašyti, netgi bandžiau rašyti dramas – žinoma, jų niekas, išskyrus mane, nespausdino ir neskaitė, todėl nesu tikra, ar tai galima laikyti dideliu pasiekimu“, – vienam leidiniui prisipažino R. Metsola. Kartu ji teigė, kad labai mėgsta skaityti ir yra didelė Williamo Shakespeare’ o gerbėja.
Dar vienas jos hobis – maisto gaminimas: „Mėgstu gaminti maistą, eksperimentuoti su įvairiais ingredientais virtuvėje ir išbandyti naujus receptus iš viso pasaulio. Tai atitraukia mano mintis ir padeda susikaupti.“
EP pirmininkas renkamas dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta (t. y. pusei EP kadencijos). Pagrindinės EP pirmininko pareigos – pirmininkauti EP diskusijoms ir veiklai, užtikrinti jo darbo tvarkos taisyklių laikymąsi. Pirmininkui pavaldūs 14 pirmininko pavaduotojų, jie irgi išrinkti antradienį.
Pirmininkas atstovauja EP Bendrijos viduje ir tarptautiniu mastu, o jo parašas reikalingas priimant ES teisės aktus ir ES biudžetą.
Pirmininkas taip pat vadovauja EP biurui, kuris yra atsakingas už institucinius klausimus, susijusius su biudžetu, administravimu, organizacija ir personalu. Jis taip pat pirmininkauja Pirmininkų sueigai – EP valdymo organui, kurį sudaro visų frakcijų pirmininkai.