Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


PASAULIS 2023. REDAKTORIAUS ŽODIS
Kas laukia 2023-aisiais?
Ovidijus Lukošius
O. Lukošius.

2023-iaisiais, kaip ir 2022 m., Lietuvoje ir Europoje gyvenimas suksis aplink vieną svarbiausią įvykį – karą Ukrainoje. Tai nereiškia, kad nebus kitų problemų ir rūpesčių. Priešingai, jų nestigs: kamuos infliacija ir lėtėjanti ekonomika, erzins turbulencija energetikos rinkose ir centrinių bankų didinamos palūkanų normos, mažėjanti perkamoji galia.

Tačiau visų šių problemų keliamas skausmas yra tiesiogiai priklausomas ir nuo situacijos Ukrainoje – jei karas užsibaigtų, kai kurie šių ligų simptomai imtų slopti. Kita vertus, nors ir skamba kiek absurdiškai, karas Ukrainoje veikia lyg raminamieji ar skausmą malšinantys. Kaip gali skųstis pabrangusiu sviestu, padidėjusia paskolos už butą įmoka ar padvigubėjusia sąskaita už elektrą, kai Rusijos raketų smūgiai skandina Ukrainos didmiesčius tamsoje, viduržiemį trikdo šilumos tiekimą, o okupuotose ir pafrontės teritorijose gyventojai susiduria su maisto trūkumu, netenka namų, artimųjų ir patys nuolat rizikuoja gyvybe.

Be Ukrainos, 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai labiau domėsis savo ir visos šalies ekonominiais reikalais, bet didelė tragedija negresia. Verslai ir namų ūkiai, pergyvenę 2008–2009 m. krizę ir be reikalo išsigandę pandemijos padarinių bendrovėms ir visam šalies ūkiui, daugiau skaičiuos, bet nepanikuos. Euras finansų sistemai suteikia stabilumo, o rekordiškai žemas nedarbas – vilties, kad ne tik nebus šienaujamos darbo vietos, bet ir darbdaviai nedrįs kėsintis į atlyginimus.

Laukia dar vieni neramūs, bet įdomūs metai, kuriais būsime ne tik pasyvūs stebėtojai.

2023 m. pavasarį politinės partijos, rinkimų komitetai ir pavieniai politikai po daugiau nei dvejų metų pertraukos gaus progą pamankštinti liežuvio raumenis ir žandikaulius, dalydami pažadus rinkėjams ir mėgindami nusitiesti raudoną kilimą į mero kabinetą ar savivaldybių tarybos posėdžių salę. Didesnio visuotinio dėmesio sulauks nebent kovos sostinėje ir keliuose didesniuose miestuose, tačiau partijų pasirodymas irgi bus akylai vertinamas. Ne už kalnų ir 2024-ieji, o tais metais Lietuvoje vyks net treji rinkimai: iš pradžių – į Europos Parlamentą, po to – prezidento ir metų pabaigoje – į Seimą. Tad savivaldybėse iškovoti mandatai išryškins, kurios politinės jėgos tvirtai stovi ant kojų, o kurioms jau skambina pavojaus varpai.

Kita, be Ukrainos, akylai iš Vilniaus stebima šalis bus Rusija. Sankcijos Vladimiro Putino režimo kol kas nepakirto, tačiau spaudimas jam didės iš visų pusių. Mažės biudžeto pajamos Vakarams galiausiai įvedus naftos embargą ir pačiai Rusijai užsukus dujų tiekimą Europai. Rudenį mobilizuoti prastai parengti kariai grįžta suluošinti ir karstuose, tad bet koks bandymas rengti dar vieną mobilizaciją didins protesto grėsmę. Įtampa kaupsis ir pačiame Kremliuje. V. Putinas kruopščiai atsirinko artimiausią aplinką, kad išvengtų rūmų intrigų ir perversmo, tačiau įtampa ir atviras priešiškumas kaupiasi tarp atskirų interesų grupių, kurios kontroliuoja įvairias jėgos žinybas ir net privačias armijas. Pralaimėjimai Ukrainoje trintį tik didina, tad, jei šios grupės atvirai susikibtų, grėsmė iškiltų ir du dešimtmečius arbitro vaidmenį atlikusiam V. Putinui.

Dar vienas potencialios įtampos židinys – Baltarusija. Jei kris V. Putinas, neišsilaikys ir Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka. To abiem ir linkime, tačiau politinės permainos šiose šalyse turėtų ir mažiau pageidaujamų šalutinių padarinių. Ar pilietinis karas, ar taikus valdžios perėmimas, ar bandymas stotis ant demokratijos bėgių – bet kokios permainos tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje sukels nestabilumo ir neapibrėžtumo laikotarpį su milžiniška ekonomikos krize, migracija ir pabėgėliais, išaugusiu nusikalstamumu ir kitomis žlungančių diktatūrų problemomis vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus ir kitapus Nemuno Pietvakarių Lietuvoje.

Akylesniems geopolitikos stebėtojams 2023-iaisiais iš akių nereikėtų paleisti dar bent dviejų gerokai tolimesnių šalių. Iš Osmanų imperijos prieš 100 metų sukurtoje Turkijoje bus ne tik švenčių, bet ir demokratijos egzaminas, nes prezidento rinkimuose Recepui Tayyipui Erdoğanui lengva pergalė nėra garantuota. Įtampa kunkuliuoja ir greta Turkijos esančiame Irane, kuriame įsiplieskęs moterų maištas kelia rimtų iššūkių dvasininkų režimui. Jei į sukilusios tautos pusę pereitų ir kariškiai, pamatytume vieno nuožmiausių režimų, prisidėjusio prie Rusijos ir kare prieš Ukrainą, krachą.

Lietuva 2023-iaisiais ir pati atsidurs prožektorių šviesoje – liepos 11 ir 12 d. Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, į kurį atvažiuos ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir gal net Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Laukia dar vieni neramūs, bet įdomūs metai, kuriais būsime ne tiks pasyvūs stebėtojai, bet ir įvykių sūkuryje.

Malonaus skaitymo ir gerų metų!

Ovidijus Lukošius yra „Pasaulis 2023“ redaktorius.

BEREKLAMOS:

2022 12 23 06:40
Spausdinti