Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


KORUPCIJA BRIUSELYJE
„Katargeito“ skandalas: kodėl europarlamentarams galėtų pavydėti ir Lietuvos Seimo nariai
IQ
EP
„Katargeito“ skandalo žvaigždė – Eva Kaili.

Europos Parlamento (EP) nariai mėgsta save įvardyti pavyzdžiu ir mokyti tiek kitas ES institucijas, tiek valstybes nares. Tačiau tokio neskaidrumo jiems galėtų pavydėti ir Lietuvos Seimo nariai.

„Tai skandalas, kuris, kaip visi žinojo, įvyks, – rašo Politico.eu apie Briuselį drebinančią „Katargeito“ korupcijos bylą. – Dėl įtarimų korupcija ir pinigų plovimu Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja atsidūrė kalėjime, o vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija buvo paženklinta užantspauduotais kabinetais ir grynųjų pinigų prikimštais lagaminais. Galbūt detalių ir nebuvo galima nuspėti, tačiau galutinį rezultatą buvo galima numatyti: skaidrumo kampanijos aktyvistai jau daugelį metų perspėjo apie nepakankamai griežtas Parlamento taisykles ir dar nepakankamesnį jų laikymąsi.“

EP nariai ne kartą priešinosi pasiūlymams labiau skaidrinti jų veiklą ir gūžčiojo pečiais dėl to, kad nepakankamai užtikrinamas jau galiojančių taisyklių laikymasis, tuo pat metu naudodamiesi privilegijomis, kurios priverstų raudonuoti net kai kuriuos Lietuvos Seimo narius.

EP nariai gauna maždaug 9400 eurų per mėnesį bruto atlyginimą, tačiau jiems taip pat leidžiama dirbti antrą (ir trečią, ir ketvirtą, ir ...) darbą. Kaip rodo 2021 m. „Transparency International“ atlikta analizė, maždaug ketvirtadalis EP narių taip ir daro. Vienas įstatymų leidėjas – italas Sandro Gozi – turėjo 20 šalutinių darbų ir, remiantis jo savanoriškomis finansinėmis deklaracijomis, per metus susižėrė mažiausiai 360 tūkst. eurų (o gal ir dvigubai daugiau). Vėliau S. Gozi padėjėjas teigė, kad šios deklaracijos buvo pateiktos neteisingai ir nurodyti skaičiai nėra tikslūs. Naujausi duomenys rodo, kad S. Gozi dėvi 13 „papildomų kepurių“ ir uždirba iki 5988 eurų per metus, rašo Politico.eu.

Tai, kaip teigė „Transparency International“, atveria duris įvairiems interesų konfliktams. Pavyzdžiui, priežiūros organizacija paminėjo suomių socialistę Miapetrą Kumpulą-Natri, kuri „eidama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narės pareigas eina apmokamas pareigas dviejų energetikos bendrovių valdybose savo šalyje“.

Be atlyginimo, EP nariai kas mėnesį gauna 4700 eurų kelionpinigių ir 4800 eurų „bendrųjų išlaidų išmoką“. Šios lėšos turėtų būti skiriamos tokiems dalykams kaip biuro nuoma, interneto ryšys ir posėdžių organizavimas, tačiau niekas nežino, ar taip ir yra, teigia Politico.eu. Spalio mėnesį EP vadovybė balsavo už tai, kad iš europarlamentarų nebebūtų reikalaujama pateikti kvitų už išleistus pinigus.

„Tai ne taisyklių sušvelninimas, o skaidrumo ir atskaitomybės didinimas“, – tuo metu keistai Politico.eu paaiškino EP atstovas spaudai.

EP nariai taip pat nesutiko su raginimais pranešti apie visus savo susitikimus su išorės lobistais. To reikalaujama tik iš komitetų vadovų ir pranešėjų, o šių reikalavimų laikomasi nevienodai. Be to, vadinamosios draugystės grupės, kurias dažnai valdo užsienio šalių ambasados ir interesų grupės, mėgaujasi privilegijomis ir jomis naudojamasi propagandos tikslais.

„Sistema tiesiog neveikia“, – Politico.eu sakė „Transparency International EU“ vyresnysis politikos pareigūnas Vitoras Teixeira. Pasak jo, tai ypač pasakytina apie taisyklių pažeidėjų gaudymą ir baudimą. Vienas iš kvitų taisyklių pakeitimo pateisinimų yra tas, kad tai bent jau sąžininga – dažniausiai vis tiek niekas netikrindavo.

Kaip nurodo „Transparency International“, dauguma savanoriškai EP narių atskleidžiamų duomenų yra „beprasmiai“ – europarlamentarai tiesiog nurodo tokius dalykus kaip „ekonominė veikla“, „laisvai samdomas darbuotojas“ arba „konsultacinės įmonės savininkas“ kaip savo pareigų pavadinimus. Vienas EP narys, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorski, nurodė, kad per mėnesį uždirba 40 tūkst. eurų už nenurodytas „konsultacines paslaugas“.

Net ir tada, kai EP nariai pagaunami su įkalčiais, iš to nieko neišeina. EP turi Elgesio kodeksą, kuriame išsamiai nurodyta, ką EP nariai gali ir ko negali daryti, tačiau EP narių komitetas, kuriam pavesta užtikrinti taisyklių laikymąsi, dažnai to nedaro, rašo Politico.eu.

Pavyzdžiui, 2018 m. Vokietijos europarlamentaras Markusas Ferberis rašė ES generalinių direktoratų vadovams, reklamuodamas savo, kaip konsultanto, paslaugas. Jis siūlė padėti įgyvendinti naujas finansines taisykles, kurias jis pats ir padėjo įteisinti, o tai yra akivaizdus interesų konfliktas. Tuometinis EP pirmininkas Antonio Tajani „padarė išvadą, kad šiuo metu nėra jokio Elgesio kodekso pažeidimo“.

Praėjusios EP kadencijos metu, nuo 2014 m. iki 2019 m., patariamoji grupė nustatė, kad 24 EP nariai pažeidė elgesio kodeksą, ir perdavė pirmininkui rekomendaciją imtis veiksmų. Pažeidimų buvo įvairių: nuo to, kad nebuvo tinkamai pranešta apie kelionę į užsienį, iki EP lėšų pasisavinimo, tačiau galiausiai nė vienam iš jų nebuvo oficialiai pritaikytos sankcijos – sprendimas priklauso tik nuo EP pirmininko. Jei sankcijos vis dėlto būtų buvusios skirtos, didžiausia bausmė būtų buvusi dalies atlyginimo panaikinimas 30 dienų.

Taip pat neskatinama pranešti apie pažeidimus. 2019 m. Parlamentas balsavo už ES taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis, pranešančius apie bloko teisės aktų pažeidimus, tačiau atsisakė įvesti savo apsaugos priemones. Jei EP narių padėjėjai praneša apie netinkamą elgesį, jie nėra garantuoti, kad išsaugos savo darbo vietą. Jei dėl atskleistų faktų jų viršininkas atleidžiamas iš pareigų arba jei viršininkas nebenori, kad padėjėjas būtų šalia, padėjėjas lieka vienas ir vargu ar ras kitą darbdavį EP.

2016 m. buvo trys pranešimų atvejai, ir visi trys pranešėjai prarado darbą, kaip rašytiniuose atsakymuose nurodė EP sekretoriatas, atsakydamas į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Anot Politico.eu, nuo to laiko buvo tik vienas kitas pranešimo atvejis – 2021 m.

Todėl Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo buvo teisus, kai žurnalistams sakė, kad, kalbant apie „Katargeito“ skandalą, „Belgijos teisingumas daro tai, ko iš pirmo žvilgsnio nepadarė Europos Parlamentas“.

„Europos Parlamentas turi daugybę priemonių, kuriomis gali save reguliuoti, – pridūrė jis. – Pasirodo, kad tai daugiausia savanoriškomis pastangomis pagrįsta savireguliacijos sistema, kurios akivaizdžiai nepakanka.“

Reaguodama į skandalą, pirmadienį R. Metsola pažadėjo nutraukti „įprastą veiklą“ ir pažadėjo naują pranešėjų apsaugą bei didesnį tiesioginių ar netiesioginių kontaktų su užsienio veikėjais skaidrumą.

„R. Metsolos, jos institucijos ir apskritai Europos piliečių bėda ta, kad, kaip ne kartą parodė Parlamentas ir jo nariai, skaidrumas nebūtinai reiškia atskaitomybę, o taisyklės ne visada užtikrinamos“, – akcentuoja Politico.eu.

2022 12 17 15:03
Spausdinti