Atvirumas pokyčiams, lyderystė ir kryptingas tikslų siekimas užprogramuoja Kauno miesto, regiono ir visos Lietuvos sėkmę, prisijaukinant 4.0 arba skaitmeninės pramonės revoliuciją.

Atsakymų į klausimus, ar Kaunas pasirengęs 4.0 pramonės revoliucijai bei kaip pagauti jos bangą, o ne būti nuplautam, šių metų spalio 19 d. ieškota žurnalo IQ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengtame forume „Kaunas 4.0“.

Pokyčių siekia bendradarbiaudami

Savivaldybė, veikdama savarankiškai, atnešti reikalingų pokyčių miestui ir visuomenei negali, įsitikinęs Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis. Jo teigimu, bendradarbiavimas su verslo ir pramonės įmonėmis gali padėti sukurti šiuolaikinį, XXI a. Kauno miesto centrą ne tik patogų gyventojams, bet ir skatinantį kurti ir investuoti. Šiai idėjai įgyvendinti, pasak P. Mačiulio, savivaldybės vizijoje yra numatyti tokie projektai kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų centras bei Mokslo sala. Jie esą ne tik padės plėtoti kultūrines bei mokslines iniciatyvas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. „Tai bus tarsi žiežirba, išjudinsianti kairiojo Nemuno kranto plėtrą. Būtent jis ateityje taps ketvirtosios pramonės revoliucijos šerdimi, Kauno „Silicio slėnis“ – švariųjų technologijų ir inovacijų centru“, – pasakojo P. Mačiulis. Kaunui reikia sprendimų, kurie leistų sujungti skirtingus sektorius, pritraukti papildomas lėšas į kultūros sektorių, kurti darbo vietas, skatinti inovacijas bei naujas verslo formas. Tačiau svarbiausia – pakeisti veikimo būdą. Tam, pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento ir „Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriaus Ryčio Zemkausko, yra skirtas Europos kultūros sostinės projektas. Tai permainų iniciatyva, kurios metu bus kalbama apie atminties ir kultūros, jaunimo tinklą, kuriamas Kauno miesto mitas.

Kaunas, mano požiūriu, jau išsivadavo iš nevisavertiškumo komplekso, pasitikėjimas savimi gali tapti tikrąją miesto sėkmės formule.

Diskusijoje apie miesto įvaizdį ir realius pokyčius dalyvavę SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, Kauno vicemeras Simonas Kairys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sutarė, kad miesto įvaizdžio kūrimas turi atitikti realiai vykstančius procesus ir užčiuopti tikrąjį savo turinį. Pašnekovų nuomone, svarbu suvokti, kad miestą kuria jame gyvenantys žmonės ir aplinka, kurioje jie gali įgyvendinti savo idėjas, kultūra, tarsi klijai, viską siejantys tarpusavyje. „Kaunas, mano požiūriu, jau išsivadavo iš nevisavertiškumo komplekso, pasitikėjimas savimi gali tapti tikrąją miesto sėkmės formule“, – teigė A. Pranckevičius.

Tik ten, kur geriausi

2010 m. pramonėje įsitvirtinę pokyčiai dažnai vadinami ketvirtąja arba skaitmeninės pramonės revoliucija. „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis pastebėjo, kad ji atneša svarbių pokyčių ne tik įvairiuose ūkio sektoriuose, bet ir visuomenėje: „Ji tampa pilnai skaitmenizuota, darbuotojus keičia technologijos ir robotai, naudojamas dirbtinis intelektas, kuriama tokia klasių visuomenė, kurios pasaulis dar nematė“. Atsakydamas į klausimą, kaip prisitaikyti ir išsilaikyti tokių pokyčių kontekste, pranešėjas pastebėjo, jog svarbiausia – vengti darbo vajais. „Lietuvoje jų turėtų būti mažiau, orientuojantis į sisteminį darbą. Svarbiausia laikyti šių principų: strateginės drausmės, atvirumo pokyčiams, kūrybingumo, veiklos meistriškumo.“ Jis pabrėžė, kad svarbu siekti lyderystės tokiose srityse kaip medicina ir molekulinės biotechnologijos, kibernetika, lazerių technologijos, inovatyvus žemės ūkis ir pramonė, dirbtinis intelektas. „Ir žinoma, jei jau pasitvirtinome strategiją, vykdykime ją, o ne padėkime į stalčių“, – ragino profesorius.

Svarbiausia laikyti šių principų: strateginės drausmės, atvirumo pokyčiams, kūrybingumo, veiklos meistriškumo.

Paklausti apie Kauno pasirengimą 4.0 pramonės revoliucijai, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega, KTU senato pirmininkas, finansų katedros vedėjas prof. dr. Rytis Krušinskas, advokatas dr. Paulius Astromskis, UAB „Hoptrans holding“ valdybos pirmininkas Vytas Volkevičius ir „BTT“ generalinis direktorius Donatas Zaveckas pabrėžė, kad šalia minimų pokyčių privalo eiti ir švietimo revoliucija. R. Krušinsko teigimu, universitetai tam pasiruošę, tačiau vien jaunų žmonių pokyčiams perimti neužteks, reikia galvoti apie žmonių persikvalifikacijos galimybes. Tuo tarpu verslininkai akcentavo duomenų saugumo problemas: technologijoms vis dažniau tarpusavyje keičiantis informacija, nyksta ribos ir atsiranda saugumo spragos.

Visai šalia mūsų

Kita vertus, kai pastebėjo pranešėjai, 4.0 pramonės revoliucija – jau alsuoja mums į nugarą. Ne vienerius metus praktikoje taikomų jos priemonių nauda aktuali ne tik atskiroms įmonėms, bet ir nacionalinio masto projektams. Vienas jų – transeuropinė vežė „Rail Baltica“. „Ne paslaptis, jog tai – didžiausias infrastruktūros projektas mūsų šalyje, kurio bendra kaina dalyvaujančioms partnerėms – 5,8 mlrd. eurų, – pasakojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Karolis Sankovski. Tačiau jo nauda – neabejotina.“ „Rail Baltica“ mūsų šaliai užtikrins integraciją į Europos Sąjungos geležinkelių tinklą, o tai, pasak K. Sankovski, vienas svarbiausio Lietuvos transporto sistemos plėtros strateginių tikslų. „Nepamirškime ir naudos Kaunui: atsiras galimybė teikti paslaugas kroviniams vežamiems abiejų standartų geležinkeliu, o turint omenyje, kad Kaunas – pagrindinė „Rail Baltica“ stotelė Lietuvoje, kuriame vystant transporto sistemą, kursis ir augs verslas, reikės vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos“, – teigė pranešėjas. Forumo dalyviai džiaugėsi, kad skaitmeninės pramonės revoliucija padeda sukurti priemones rizikai mažinti. Vienos jų – daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos, vidutinio greičio matuokliai, kintamos informacijos ženklai bei elektromobilių infrastruktūra. Jas pristatęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis sakė, kad šie – Lietuvoje jau naudojamos instrumentai padeda sumažinti eismo įvykių skaičių ir efektyviai stebėti eismą. Fondo „Algorithmic Trading Portfolio“ valdytojas dr. Aistis Raudys teigė, kad nuolat auga algoritminės prekybos, kuri remiasi suprogramuotu matematiniu investavimo modeliu. Pasak pranešėjo, jis eliminuoja baimę ir godumą, toks „darbuotojas“ neserga ir nepereina į kitą kompaniją: „vis dėlto tradiciniais laikomų fondų, tokių kaip pensijų ar draudimo, reikšmė vis dar išlieka dėl žmogiškojo faktoriaus svarbos“.