Kauno Ąžuolyno tvarkymo projekto autoriai: jam reikia pagalbos
BNS
Kauno ąžuolynas. (BNS nuotr.).
Aktyviems Kauno architektams pasipiktinus dėl miesto Ąžuolyno parke planuojamų vadinamojo šviesinimo darbų, savivaldybė suskubo organizuoti kraštovaizdžio architektų parengto projekto pristatymą.
Projekto autoriai pirmiausia pabrėžė, kad būtina tvarkyti Ąžuolyno infrastruktūrą. „Ąžuolynas prašosi pagalbos. Yra tokia nuomonė – jį palikti savaiminiam augimui, nes tai yra miškas: paliekame jį tokį, koks yra – tuščią, savaiminiams procesams. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad infrastruktūra tikrai prašosi rekonstrukcijos“, –savivaldybėje vykusiame pristatyme kalbėjo vienas iš projekto autorių kraštovaizdžio architektas Virginijus Skardžiukas. Jo kolega Alvydas Mituzas pabrėžė, kad nors ąžuolų būklė parke nėra bloga, norint jį geriau pritaikyti visuomenės poreikiams, būtina atnaujinti infrastruktūrą. „Mes nagrinėjome, kaip visa tai pritaikyti naudojimui. (...) Ąžuolyno būklė nėra bloga, blogai, kai nėra tinkamos infrastruktūros. Miestas yra nusprendęs, kad visa tai turi būti naudojama“, – sakė jis.
„Dėl šviesinimo masto ir jo buvimo ar nebuvimo, tai yra viešas klausimas: jei visuomenė sakys, kad norime turėti užankantį raistą, taip ir bus. Jeigu norės, kad norime turėti parką – bus parkas“, – sakė A.Mituzas.Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius pristatymo pradžioje pabrėžė, kad pagrindinis tvarkymo tikslas – išsaugoti ąžuolus. „Miestas planuoja daryti žingsnius Ąžuolyne dėl jame augančių ąžuolų apsaugojimo ir išsaugojimo. Infrastruktūros atnaujinimas yra taip pat svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Taip pat noriu pabrėžti, kad tvarkant Ąžuolyną nebus pašalintas nė vienas ąžuolas ir jame neatsiras nė vienas naujas statinys“, – sakė jis. Pasak projekto rengėjų, Ąžuolyno parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur, žmonės pridaro daug žalos ąžuolams. Siekiant apsaugoti ąžuolus nuo drėgmės pertekliaus, parke siūloma įrengti gerai funkcionuojančią drenažo sistemą. Dar vienas architektų siūlymas – pėsčiųjų ir dviračių takų atskyrimas. Parke taip pat norima įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką su informacija apie Ąžuolyno gamtines vertybes. Takas prasidėtų nuo informacinio terminalo prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo ir pro gamtinių vertybių kompleksus vestų iki raguvų, atragių priešlaitėmis vingiuojančio tako. Architektai pabrėžia, jog tvarkant parką nebūtų pašalintas nė vienas ąžuolas. Savivaldybės duomenimis, visoje Ąžuolyno parko teritorijoje dominuoja lapuočiai – ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės. Kritikai nori išsaugoti ūksmingą parką Parengtas parko tvarkymo projektas sulaukė kritikos dėl menko viešinimo. Pasak architekto Audrio Karaliaus, esamas planas taip pat atrištų rankas dideliems medžių kirtimams ūksmingame parke, paliekant ten dideles jam nebūdingas atviras pievas. Projektuotojai pristatymo metu teigė, kad projekte šviesiai žaliai pažymėtos vietos, kur medžiai bus inventorizuojami, tačiau tai nereiškia, kad teritorijos bus iškirstos. Architektai taip pat siūlo Ąžuolyne sodinti rododendrus. Renginyje kalbėjusi dendrologė Danguolė Liagienė kritikavo šį sprendimą, teigdama, kad rododendrams Ąžuolyne nebus tinkama aplinka. Ji taip pat abejojo, ar šie dekoratyviniai augalai tikrai tiktų sengirėje. „Paversti miško tipo želdyną peizažiniu parku – nežinau. (...) Nerekomenduoju Ąžuolyne sodinti rododendrų. Jie suteiktų Ąžuolynui žalią spalvą, bet, manau, galima rasti kitokių atitikmenų, kurie yra būdingi mūsų miško želdynams“, – kalbėjo ji. Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
