Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


VILNIAUS KLUBAS
Keturi karo Ukrainoje scenarijai: ar blogiausias iš jų jau neįmanomas? Diskusija Vilniaus klube
Rugilė Andrejevskytė
M. Vaščega, A. Januška, M. Adomėnas ir A. Žabolis.

Kokį poveikį karas Ukrainoje ir nauja geopolitinė realybė turės Vilniui ir visai Lietuvai? Apie tai buvo diskutuojama Vilniaus klubo surengtoje konferencijoje „Karo Ukrainoje poveikis Vilniui: kultūrinis, politinis, ekonominis“.

Antroji konferencijos diskusija skirta geopolitikai – joje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, signataras Albinas Januška ir Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Ją moderavo investuotojas Alvydas Žabolis.

Diskusijos pradžioje aptarti keturi galimi scenarijai, kuriais galėtų pasibaigti Rusijos invazija į Ukrainą.

Pirmasis scenarijus – blogas. Ukraina nepajėgtų sustabdyti Rusijos, kurios kariuomenė judėtų toliau į Vakarus ir padalytų šalį į kelias dalis. Kyla pavojus Baltijos valstybėms, nes agresorius būtų nusiteikęs judėti toliau. Jau dabar Rusija kalba apie Kaliningrado srities blokadą, apie koridoriaus į jį poreikį, o tai gresia puolimu vadinamajame Suvalkų koridoriuje. Į konfliktą įsitrauktų NATO, tačiau Baltijos šalyse dislokuotos pajėgos nesugebėtų apginti ir Lietuva galimai atsidurtų „netinkamoje Suvalkų koridoriaus pusėje“. Vilniui iškyla grėsmė tapti Charkivu arba Mariupoliu.

M. Vaščega ir A. Januška.

Antrasis scenarijus – geras. Totali Ukrainos pergalė, dėl sankcijų įvyksta Rusijos ekonomikos krachas. Pasikeičia režimas Rusijoje, šalis pasuka liberalios demokratijos link. Neišvengiamai seka ir Baltarusijos režimo pasikeitimas.

Trečiasis scenarijus – nuosaikiai blogas. Ukrainoje įvyksta konflikto stabilizacija, okupuotomis lieka keturios sritys. Vilnius yra tarsi Vakarų Berlynas, Lietuva tampa pafrontės valstybe. Lietuva pereina nuo atgrasymo prie gynybinės politikos – nusileidžia geležinė uždanga. Suomija ir Švedija įsitraukia į NATO. Didėja Kinijos įtaka, prasideda deglobalizacijos procesai.

Ketvirtasis scenarijus – nuosaikiai geras. Dalinai pasikeičia Rusijos režimas. Ateina grupė žmonių, kurie veikia pragmatiškais principais. Ukraina laimi, valdo Luhanską ir Donecką, bet ne Krymą. Vyksta normalizacija grįžtant į ankstesnę prieškarinę būklę. Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą greitėja ir šalis suka į Vakarus.

A. Januška pabrėžė, kad blogas scenarijus jau negali įvykti, nes Rusija karą jau pralaimėjo: „Jie negali mąstyti, kad užpuls NATO. V. Putinas negali laimėti, tačiau negali ir pralaimėti.“ Be to, anot jo, pasaulis netiekia pakankamai Ukrainai ginklų, nes pergalės skonį patyrę ukrainiečiai norėtų atsiimti Krymą. Todėl koncentruojamasi ties tikslu, kad Ukraina atsiimtų Donbasą arba bent visas teritorijas, buvusias iki vasario 23 d.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad Vokietijos ir kitų Vakarų šalių strategija, jog prekyba demokratizuos pasaulį, nepasiteisino. Vokietija ir dabar daro klaidą, iškeldama prekybos, verslo interesus aukščiau. „Naftos problema nesprendžiama, nes jie neskaičiuoja, kiek karas kainuos visai Europai ir kiek reikės priimti pabėgėlių“,– sakė A. Januška. Ir pridūrė, kad tai vis tiek nepadės išvengti ekonomikos recesijos. „Dabar neįsivaizduojama, kaip gyventi be rusiškų dujų, bet Vakarai be jų gyveno prie Sovietų Sąjungos. Ir gyveno gerai“,– priminė signataras.

Anot viceministro M. Adomėno, Lietuva gali tapti lydere regione. Jis taip pat mano, kad pasaulis dalinsis į dvi dalis – demokratijas ir autokratinius režimus bei diktatūras. „Pasaulis vis labiau dalinsis tiek vertybine, tiek kultūrine prasme“,– įsitikinęs M. Adomėnas.

M. Adomėnas (antras iš kairės), A. Žabolis (dešinėje).

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Vilniuje vėl viešosiose vietose plačiai girdima rusų kalba ir sostinė tampa demokratinių slavų centru – be Ukrainos pabėgėlių mieste kuriasi rusai ir baltarusiai, kurie buvo priversti arba savo noru paliko gimtąsias šalis. Todėl reikia galvoti, kaip juos integruoti į Lietuvos visuomenę, mokyti kalbos.

M. Vaščega tvirtino, kad ES vadovai turi aiškią ir vieningą poziciją dėl Rusijos invazijos: „Galima ginčytis, bet ES reakcija buvo pakankamai greita. Susikoordinuoti 27 valstybėms reikia laiko“.

ES įvestos sankcijos yra „kandančios“ ir veiksmingos. „Vien tai, kad EK pirmininkė yra buvusi gynybos ministrė, labai padeda“,– pabrėžė M. Vaščega.

Pasak jo, kai kurios valstybės pavargsta nuo karo, tačiau Vilnius visada laikosi savo pozicijos, primena ir pakartoja, kad reikia padėti Ukrainai. EK Atstovybės Lietuvoje vadovas priminė, kad ES pirmąkart panaudojo savo taikos priemonę padėti besiginančiai šaliai ir finansuoti jos ginklų įsigijimą. Pokytis jaučiamas ir daugelyje ES šalių – ryškiausias pavyzdys yra Vokietijos sprendimas didinti biudžetą gynybai.

2022 04 17 09:00
Spausdinti