ScanpixSvarbiausių balandžio 6-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Kinija ir Prancūzija. Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į šalį kaimynę. „Žinau, kad galiu pasikliauti jumis, kad atvesite Rusiją į protą ir visus susodinsite prie derybų stalo“, – sakė Prancūzijos valstybės vadovas Xi per dvišalį susitikimą Pekine. Po šių derybų paskelbtame bendrame pareiškime abu lyderiai dar kartą patvirtino raginimą „kuo greičiau“ surengti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Abi šalys taip pat pakartojo, kad nepritaria branduolinio ginklo naudojimui konflikto metu.
Ukrainos vadovybė užsimena, kad po planuojamo pavasario puolimo bus pasirengusi pokalbiams su Rusija dėl Krymo. „Jei mūšio lauke pasieksime savo strateginius tikslus ir priartėsime prie Krymo administracinių sienų, būsime pasirengę atverti diplomatinį puslapį ir aptarti šį klausimą“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha.
Milo Djukanovičiaus eros pabaiga. Ketvirtadienį paskelbti oficialūs savaitgalį vykusių Juodkalnijos prezidento rinkimų rezultatai patvirtino, kad ilgametis šalies lyderis Milo Djukanovičius patyrė triuškinamą pralaimėjimą, o tai reiškia jo pasitraukimą iš šios mažos Balkanų valstybės politinės scenos po daugiau nei 30 metų valdymo.
Ekonomikos ekspertas ir politikos naujokas Jakovas Milatovičius laimėjo sekmadienį vykusį antrąjį prezidento rinkimų turą, surinkęs apie 59 proc. balsų, o už M. Djukanovičių balsavo 41 proc. rinkėjų. J. Milatovičiaus pergalė atspindėjo rinkėjų nuovargį nuo M. Djukanovičiaus, kuris du kartus ėjo prezidento ir septynis – ministro pirmininko pareigas, taip pat nusivylimą isteblišmento politikais. Nors Juodkalnijoje prezidento postas iš esmės yra simbolinis, jis daro įtaką šalies politinėms tendencijoms.
Maskvos ir Minsko draugystė. Ketvirtadienį Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka susitinka Maskvoje, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas dėl glaudaus šalių bendradarbiavimo. Kaip praneša britų savaitraštis „The Economist“, viena temų bus A. Lukašenkos raginimas „nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje“. Baltarusija baiminasi, kad nebūtų priversta imtis aktyvesnio karinio vaidmens. Skirtingai nei rusai, baltarusiai nusiteikę prieš karą. Jų šalies prastai aprūpintiems kariams grėstų smūgiai, be to, jai būtų taikomos didesnės Europos sankcijos.
Iranas ir Saudo Arabija. Ketvirtadienį Saudo Arabijos ir Irano užsienio reikalų ministrai Pekine surengė pirmąjį oficialų susitikimą per daugiau kaip septynerius metus. Šalys susitarė vėl atidaryti diplomatines atstovybes savo sostinėse ir kituose miestuose, pranešė pusiau oficiali Irano naujienų agentūra ISNA.
Susitarime raginama išnagrinėti galimybes atnaujinti skrydžius tarp abiejų šalių ir palengvinti vizų išdavimo procesą abiejų šalių piliečiams. Saudo Arabija ir Iranas yra ilgalaikės regioninės priešininkės, tačiau praėjusį mėnesį Kinija tarpininkavo sudarant susitarimą, kuriuo siekiama susitaikymo. Šis susitarimas yra naujas žingsnis susitaikymo link po septynerius metus trukusios įtampos ir sumažina ginkluoto konflikto tarp Vidurinių Rytų priešininkių – tiek tiesioginio, tiek per konfliktus per trečiąsias šalis visame regione – tikimybę.
Šis susitikimas yra didelė Kinijos diplomatinė pergalė, nes Persijos įlankos arabų valstybės mano, kad Jungtinės Valstijos pamažu traukiasi iš Vidurinių Rytų. Be to, jis pasiektas tuo metu, kai diplomatai bando užbaigti ilgalaikį karą Jemene – konfliktą, kuriame giliai įsitvirtinę ir Iranas, ir Saudo Arabija.
