TwitterSvarbiausių vasario 2-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Ukraina ir ES. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su kitais 15 EK narių atvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos vadovais, o penktadienį numatomas ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas. Savo tviterio paskyroje U. von der Leyen rašė: „Gera sugrįžti į Kijevą jau ketvirtą kartą po Rusijos invazijos. Šį kartą su savo EK narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog Europos Sąjungos (ES) kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą.“ Šis susitikimas vertinamas kaip ypatingos reikšmės, nes pirmą kartą aktyvaus karo zonoje susitelkė ES aukščiausiojo lygio delegatai. IQ šaltinių teigimu, vienas pagrindinių šios EK kelionės iniciatorių buvo ES komisaras iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius, kurio žmona yra ukrainietė.
ES lyderę lydi ir vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis. Anot dienraščio „Deutsche Welle“, diplomatas paskelbė, jog šiais metais padvigubės Ukrainos karių, kuriems bus rengiami specialūs mokymai ES, skaičius – iki 30 000, taip pat bus skirta 25 mln. eurų minoms Ukrainos pajėgų atkovotose teritorijose šalinti.
Nafta. Naftos ir dujų milžinė „Shell“ pranešė apie rekordinį metinį pelną po to, kai praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, išaugo energijos kainos. Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų bendrovės pranešime nurodoma, jog, palyginti su 2021 m., grynasis pelnas išaugo 2,1 karto iki 42,3 mlrd. JAV dolerių. Ankstesnį pelno rekordą „Shell“ fiksavo 2008 m. – 31,4 mlrd. dolerių. „Ketvirto ketvirčio ir visų metų rezultatai atspindi „Shell“ diferencijuoto portfelio stiprumą, taip pat mūsų gebėjimą tiekti klientams gyvybiškai svarbią energiją nepastoviame pasaulyje,“ – pranešime cituojamas naujasis grupės generalinis direktorius Waelis Sawanas. Grupės kapitalinės investicijos pernai augo 26 proc., iki 24,83 mlrd. dolerių. Šiemet planuojama investuoti 23–27 mlrd. dolerių. „Shell“ susitarė su „Gazprom Neft“ perleisti 50 proc. bendros įmonės „Salym Petroleum Development“, plėtojančios Salymo projektą Sibire, akcijų paketą. Nors šalys juda link nulinės CO2 emisijos tikslo, iškastinio kuro gamyba vis dar išlieka pagrindine pasaulio ekonomikos varomąja jėga.
Kylančios palūkanos. Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazinę indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc., tai aukščiausias lygis nuo 2008 m. ECB pranešime sakoma, kad bankas ir toliau nuosekliai didins palūkanų normas ir laikysis ribojančios pinigų politikos, siekdamas užtikrinti savalaikį infliacijos grįžimą prie 2 proc. vidutiniu laikotarpiu. Valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 50 bazinių punktų, kovo mėnesį ketinama palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų.
JAV. Trečiadienį JAV federalinio rezervo sistema (FED) pripažino, jog naujausi duomenys „rodo nedidelį išlaidų ir gamybos augimą“, ekonomikos aktyvumui sulėtėjus. Bazinės palūkanų normos padidinimas 0,25 procentinio punkto yra mažesnis nei paskelbtasis gruodį, kai bankas priėmė sprendimą palūkanų normas pakelti puse procentinio punkto. Visgi Federalinio atvirų rinkų komiteto pareiškimas rodo, kad palūkanų normos augs ir toliau. J. Powellas trečiadienį pabrėžė, kad prireiks dar kelis sykius pakelti palūkanas, kad būtų pasiektas „tinkamai ribojantis“ pinigų politikos lygis. Be to, atsižvelgiant į dabartinius lūkesčius, šiais metais „nebus galimybės mažinti palūkanų normas“, pridūrė jis.
