Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 13 d.


NAUJIENŲ APŽVALGA
Ketvirtadienio kaleidoskopas: P. Mačiulio pasitraukimas, G 7 ir kitos svarbiausios naujienos
IQ BNS ELTA
Scanpix
Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas su Kirgizijos prezidentu Sadyru Japarovu Siane.

Svarbiausių gegužės 18-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Skaidrinam. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais, buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Povilas Mačiulis traukiasi iš pareigų kilus klausimų dėl šios savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo. P. Mačiulis Kauno taryboje dirbo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2018 metų.

„Žiūrint iš šios dienos taško, suprantu, kad tai yra blogai. Ir dėl to, kad nerinkau dokumentų, ir dėl to, kad būdamas vienas iš savivaldybės vadovų neinicijavau šios tvarkos pakeitimų. Dėl to nuoširdžiai apgailestauju“, – feisbuke ketvirtadienį pranešė prezidento patarėjas. Jis tvirtino pats nekaupęs išlaidų ataskaitų ar jas pagrindžiančių kvitų, nes „to nereikalavo savivaldybėje galiojanti tvarka“, tačiau paskelbė ataskaitų suvestinę pagal, kaip teigė pats, Kauno savivaldybės jam pateiktus dokumentus. Remiantis jais, per dvi kadencijas tuometis Kauno politikas gavo 31,2 tūkst. eurų kompensacijų.

Marius Morkevičius/ELTA
Povilas Mačiulis.

Apie išmokų šalies savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jam paskelbus, jog švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė 2019–2020 m. Kauno taryboje išleido 13,8 tūkst. eurų, susvyravo ministrės kėdė, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ministre pasitiki. Kauno taryboje taip pat anksčiau yra dirbę ir dabartiniai Vyriausybės nariai – kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

G 7. Gegužės 19–21 d. Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G 7) valstybių susitikime galingiausių pasaulio šalių lyderiai rinksis Hirošimos mieste. Šiame mieste susitikimas rengiamas neatsitiktinai. Hirošima 1945-aisiais buvo vienas iš dviejų Japonijos (ir vienintelių pasaulyje) miestų, nukentėjusių nuo branduolinių bombų. Japonijos premjeras Fumio Kishida ketina šiuo realiu pavyzdžiu pasauliui priminti, kas laukia panaudojus branduolinį ginklą, ir raginti siekti taikos. „Japonija tikisi, kad taip bus įtvirtinti žingsniai siekiant pasaulio be branduolinių ginklų“, – rašoma oficialiame susitikimo interneto puslapyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali vykti į Japoniją dalyvauti viršūnių susitikime Hirošimoje, jei leis padėtis mūšio lauke, teigiama Japonijos žiniasklaidos pranešime.

Vidurio Azija. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį rengia Vidurinės Azijos viršūnių susitikimą, siekdamas didinti įtaką regione tuo metu, kai Didžioji septyneto (G 7) lyderiai rengia aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje. Aukščiausiojo lygio susitikimas, rengiamas senoviniame Kinijos mieste Siane, istoriniame rytiniame Šilko kelio, per Vidurinę Aziją jungusio Kiniją su Europa, gale, yra kertinis, pareiškė Pekinas.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas nuo oficialių santykių užmezgimo prieš 31 metus. Pekinas siekia užpildyti vakuumą, atsiradusį buvusiose sovietinėse valstybėse prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, o Xi Jinpingas pozicionuoja save kaip pasaulio lyderį, trokštantį išplėsti Kinijos įtaką toli už jos sienų. „Xi pristatys save kaip lyderį, galintį skatinti pasaulinį vystymąsi ir taiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Zhiqun Zhu, Baknelio universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius.

Pekinas teigia, kad prekyba su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu 2022 m. pasiekė 70 mlrd. dolerių (64,6 mlrd. eurų) ir 2023 m. pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 22 procentais. Vidurinė Azija taip pat tapo svarbia Kinijos trilijonų dolerių vertės „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos, kuri yra svarbiausias prezidento Xi Jinpingo geopolitinis projektas, dalimi.

2023 05 18 16:30
Spausdinti