Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


KARALIŠKASIS VIZITAS
Kiek į Lietuvą atvykstanti Belgijos karalienė Matilda turi Gediminaičių kraujo?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Karalienė Matilda.

Pirmadienį į Lietuvą valstybinio vizito atvyksta Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda, kurios protėviai – garsūs Lietuvos didikai.

Kad 2013 m. karaliene tapusi Matilda yra kilusi iš Lietuvos ir Lenkijos Respublikos didikų, kalbėta jau seniai. O šių metų kovo mėnesį Europos karališkų šeimų gyvenimą aprašanti svetainė „Histoires Royales“ ypač detaliai atskleidė Belgijos karalienės kilmę.

Jau dabar kalbama, kad karalius Filipas, su kuriuo Matilda susituokė 1999 m., ruošiasi pasekti tėvo pavyzdžiu ir užleisti sostą vyriausiajai dukrai kronprincesei Elisabeth.

„Viduramžių Lietuvos valdovai ir Lenkijos kunigaikščiai niekada negalėjo įsivaizduoti, kad jų palikuonys vieną dieną valdys Belgijoje“, – rašo „Histoires Royales“ redaktorius Nicolas Fontaine’as apie būsimą Elisabeth karaliavimą.

Viduramžių Lietuvos valdovai ir Lenkijos kunigaikščiai niekada negalėjo įsivaizduoti, kad jų palikuonys vieną dieną valdys Belgijoje.

Pati karalienė Matilda (Mathilde Marie Christine Ghislaine d'Udekem d'Acoz) gimė 1973 m. sausio 20 d. grafų d'Udekem d'Acoz šeimoje Briuselyje. Jos tėvas Patrickas d'Udekemas d'Acozas – iš kilmingos flamandų šeimos, o motina Anna Maria Komorowska – lenkų didikų atstovė.

Sapiegos ir Komorowskiai

Karalienės motina Anna Maria Komorowska sujungė dvi senas kilmingas gimines – grafų Komorowskių ir kunigaikščių Sapiegų. Komorowskiai kilę iš Lenkijos, bet ir Lietuvoje turėjo dvarų, o Bronisławas Komorowskis, kuris 2010–2015 m. ėjo Lenkijos prezidento pareigas, yra tolimas karalienės Matildos pusbrolis.

Karalienės Matildos močiutė buvo princesė Zofia (Sofija) Sapiega. Ji gimė Lenkijoje, bet po Antrojo pasaulinio karo nuo komunistų pabėgo į Belgijos koloniją Kongą, o vėliau turėjo bėgti į Belgiją. Zofija žuvo 1997 m. per automobilio avariją Belgijoje kartu su savo anūke, karalienės Matildos seserimi Marie-Alix.

Anot „Histoires Royales“, karalienė Matilda yra kilusi iš dviejų pagrindinių Sapiegų giminės šakų. Šeimos istorija siekia XV a., o jos pradininkas buvo Semionas (Simonas) Sapiega, kuris buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio raštininkas.

Jo du sūnūs, Badonas Sapiega ir Jonas (Ivanas) Sapiega, yra dviejų linijų pradininkai: Jonas – Sapiegų giminės Kodeńio šakos, Bagdonas – Čerėjos šakos. Sapiegų giminė yra viena žinomiausių Lenkijos ir Lietuvos bajorų šeimų.

Kaip rašo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, Sapiegos XV–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Abiejų Tautų Respublikos, XIX–XX a. Lenkijos ir Lietuvos didikų bei Katalikų Bažnyčios veikėjų giminė. Kunigaikščiai. 1700 m. Mykolas Pranciškus Sapiega kunigaikščio titulą gavo iš Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus, 1768 m. (kitais duomenimis, 1720 m.) jį gavo visa giminė. Sapiegos kilę iš Smolensko žemės stačiatikių bajorų. Daugiausia valdų turėjo Baltarusijoje, Lietuvoje (ir Vilniuje), Lenkijoje. Rezidencijos: Ružanuose (pilyje), Kodeńyje, Alšėnuose (dabar Baltarusija) ir Vilniuje; turėjo rūmus su senatorių sale Varšuvoje (čia kartais rinkdavosi LDK seimeliai). Buvo galingiausi po kunigaikščių Radvilų. Nuo XVI a. Sapiegos ėmė pereiti į katalikybę.

Histoires Royales
Karalienės Matildos giminės medis.

Sapiegos save kildino iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Narimanto, t. y. Semionas Sapiega laikytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino anūku.

Šeimos nariai užėmė svarbius politinius, karinius ir religinius postus Abiejų Tautų Respublikoje. XVI–XVIII a. 22 Sapiegos buvo LDK vaivados, 15 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkų (maršalkos), vienas kardinolas, 2 vyskupai, po keletą LDK kanclerių, etmonų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalkų, 31 Abiejų Tautų Respublikos senatorius. Nuo 1684 m. Sapiegos beveik visą laiką buvo LDK artilerijos generolai. Atkakliai gynė LDK savarankiškumą.

Karalienės Matildos močiutė Sofija Sapiega.

Alšėnuose, Ružanuose, Prienuose, Rokantiškėse įsteigė popieriaus dirbtuvių, Ružanų, Derečino, Zelvos (dabar Gardino sr.) dvaruose XVIII a. viduryje – teatrus (turėjo baleto trupę, chorą, instrumentinę kapelą). Ružanuose veikė muzikos, operos ir baleto mokyklos, turėjo manufaktūrų.

XVII a. pabaigoje Sapiegos įsiviešpatavo LDK, dėl to kilo kitų didikų pasipriešinimas. XVII a. Sapiegos kovojo su Pacais, XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje su Sapiegomis ėmė kovoti didikų Oginskių grupuotė. Per Rusijos ir Švedijos Šiaurės karą (1700–1721 m.) Sapiegos rėmė Švedijos karalių Karolį II ir jo statytinį Abiejų Tautų Respublikos valdovą Stanislovą Leščinskį. 1700 m. prieš Sapiegas susidarė LDK bajorų Valkininkų konfederacija; lemiamą mūšį prie Valkininkų Sapiegos pralaimėjo. Jų politinė ir ekonominė galia ėmė smukti. Nuo XIX a. Sapiegos sulenkėjo.

Lubomirskiai, Sanguškai ir Čartoriskiai

Karalienės Matildos venomis teka ir kitų žinomų Abiejų Tautų Respublikos šeimų kraujas: Lubomirskių, Sanguškų ir Čartoriskių.

Sanguškos – irgi LDK didikų giminė, kunigaikščiai. Ji kildinama iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnaus Teodoro Algirdaičio. Dinastija įsitvirtino LDK ukrainietiškose žemėse ir nuo XV a. buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių Voluinės didikų giminių. Šiuo metu vienintelis vyriškosios linijos iš Sanguškų giminės liko Paulius Pranciškus Romanas (g. 1973), gyvena Brazilijoje.

Čartoriskiai – taip pat XIV–XVIII a. LDK ir Lenkijos didikų giminė. Kildino save iš Gediminaičių. Pavardė nuo Čartorisko miestelio (Voluinės sr.), kur buvo jų valdos. Čartoriskių politinė veikla ypač suaktyvėjo XVIII a. Jie susigiminiavo su įtakingomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos didikų šeimomis sudarydami politinę grupuotę Familiją. Kovodami su Radvilomis, Potockiais ir kitais didikais, naudojosi Rusijos valdančiųjų sluoksnių parama. LDK kancleris (1752–1775 m., 1724–1752 m. pakancleris) Frydrikas Mykolas (1696–1775 m.) ir jo brolis Lenkijos karo veikėjas Augustas Aleksandras (1697–1782 m.) reikalavo Abiejų Tautų Respubliką paversti paveldima monarchija. Augusto Aleksandro sūnus Adomas Kazimieras (A. K. Čartoriskis) buvo Familijos kandidatas į Lenkijos karalius.

Lubomirskių giminė yra kilusi iš Lenkijos dar X amžiuje.

Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda susilaukė keturių vaikų. Sostą turėtų paveldėti vyriausioji dukra kronpincesė Elisabeth, kuri antradienį švęs 21-ąjį gimtadienį. Kronprincesė sulaukia vis daugiau dėmesio, nors kol kas oficialiai nekalbama apie karaliaus Filipo planus atsisakyti sosto.

Scanpix
Karališka Belgijos šeima (iš kairės į dešinę): princesė Eleonora, princas Gabrielius, karalienė Matilda, karalius Filipas, kronprincesė Elisabeth ir princas Emmanuelis.

Karališkasis vizitas Lietuvoje prasidės prezidento ir Belgijos karaliaus susitikimu, vėliau šalių vadovai Pabradės poligone aplankys Belgijos karius, dalyvaus Lietuvos ir Belgijos verslo forume, bendraus su studentais Vilniaus universitete, aplankys Vilniaus senamiestį. Taip pat numatytas vizitas 2022-ųjų Europos kultūros sostinėje Kaune, kur bus apžiūrėtas art deco architektūros paveldas ir M. K. Čiurlionio muziejaus ekspozicija.

2022 10 20 07:00
Spausdinti