ScanpixLietuvos diplomatijos vadovai gūžčioja pečiais (ar apsimeta nustebę) dėl esą emocingų ir neracionalių Pekino sprendimų santykiuose su Vilniumi. Kinijos atstovybės ES vadovas ambasadorius Zhangas Mingas paaiškino, kodėl sulaukta tokios reakcijos.
Ambasadorius Zh. Mingas dalyvavo Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro (EPC) surengtoje nuotolinėje diskusijoje antradienį – tą pačią dieną, kai įvyko JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pokalbis. Be Pekino požiūrio į pasaulio aktualijas, klimato kaitą ir raginimų nežiūrėti į ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą per geopolitikos prizmę, aukštas Kinijos atstovas atsakė ir į portalo Alfa.lt klausimą apie santykius su Lietuva.
„Kalbant apie santykius tarp Lietuvos ir Kinijos. Kinija užmezgė su Lietuva diplomatinius santykius prieš beveik 30 metų ir labai rimtu pagrindu, pagal kurį Lietuva pripažino ir patvirtino „vienos Kinijos“ principą. Todėl bet kokie bandymai peržengti raudonąją liniją, susijusią su „vienos Kinijos“ politika, kuri yra esminis mūsų interesas, yra negalimi. Tai mes laikome kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – atsakė ambasadorius.
Kaip žinoma, šią vasarą paskelbta, kad Lietuvoje leista atidaryti Taivano atstovybę ir oficialiame jos pavadinime bus žodis „Taivanas“, visur kitur, tarp jų ir Latvijoje, tokios atstovybės vadinamos „Taipėjaus“ vardu. Kinija laiko Taivaną savo dalimi ir tai yra „vienos Kinijos“ principo, kuriuo vadovaujasi dauguma pasaulio valstybių ir ES, esmė.
Alfa.ltPrieš tai, beje, Seimas pasmerkė Pekiną už Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų genocidą ir elgesį su Honkongu. Lietuva taip pat pranešė, kad pasitraukia iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato „17+1“, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Reaguodama į pranešimą apie Taivano atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir tą patį liepė padaryti Vilniui. Valstybinėje Kinijos žiniasklaidoje pasipylė grasinimai Lietuvai, taip pat pranešta, kad Pekinas esą ėmėsi tam tikrų ekonominių sankcijų prieš lietuvišką verslą.
Lietuvos diplomatijos vadovai teigia, kad nesupranta tokios emocingos Pekino reakcijos ir tai esą neleistinas bandymas spausti Lietuvą, o kartu pasiprašė ES ir kitų Vakarų sąjungininkų palaikymo, kurį iš dalies gavo.
„Man rodos, kad pirmiausia Kinija turėtų peržiūrėti, ar jos tokia agresyvi pozicija Lietuvos atžvilgiu yra produktyvi. Man atrodo, kad ji yra kontrproduktyvi“, – „Žinių radijui“ spalio mėnesį teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tikimės, kad Lietuvos valdžia supras tai (Kinijos požiūrį – Alfa.lt past.) ir pataisys savo klaidą bei sugrįš prie „vienos Kinijos“ principo.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat spalio mėnesį pareiškė, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos, o su Taivanu susiję sprendimai turėtų būti suprantami „ne taip irzliai“. Kiek anksčiau jis sakė, kad reikia „išlyginti kampus“ su Kinija ir „problemos sprendimas yra abiejų valstybių rankose, ir turbūt vienašališki veiksmai čia duotų tik dalinį rezultatą. Manau, kad su tarpininkų pagalba ir demonstruodami norą tartis ir kalbėtis mes galime išspręsti šitą konfliktą“.
Kinijos ambasadorius ES antradienį taip pat atsakė, ko Pekinas tikisi iš Vilniaus, jei šis nori baigti diplomatinį konfliktą.
„Tikimės, kad Lietuvos valdžia supras tai (Kinijos požiūrį – Alfa.lt past.) ir pataisys savo klaidą bei sugrįš prie „vienos Kinijos“ principo“, – EPC diskusijoje teigė Zh. Mingas.
Beje, Taivano atstovybė, kurią žadėta atidaryti Vilniuje dar vasarą, iki šiol neveikia. Spalio pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Taivano ekonomikos ministras Kung Ming-hsinas pareiškė, kad Taivanas iki šių metų pabaigos turėtų įsteigti ekonominę atstovybę mūsų šalyje.
