Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Kinijos sankcijos: ES pirmininkauti pradėjusi Prancūzija žada Lietuvai ne tik paramą
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Paryžiaus
europe2022.fr
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Nuo šių metų pradžios pirmininkauti ES pradėjusi viena pagrindinių Europos šalių Prancūzija žada ir toliau palaikyti Lietuvą, kuriai Kinija taiko „nepaskelbtas sankcijas“. Paryžius tam tikisi panaudoti naują Europos Komisijos pasiūlytą „ginklą“.

„Mes išreiškėme Lietuvai paramą ir tai dar kartą galiu pakartoti“, – žurnalistams Paryžiuje teigė aukštas Prancūzijos pareigūnas, atstovaujantis savo šalies vyriausybės pozicijai.

Toliau remsime Lietuvą. Kaip vienas iš galimų atsako būdų – kovos su ekonomine prievarta priemonė, kuri šiuo metu svarstoma.

Pasak jo, Paryžiui iki galo nėra aišku, kodėl Kinija ėmėsi tokių priemonių: ar dėl Taivano, ar dėl Lietuvos pasitraukimo iš 17+1 formato. Vis dėlto pareigūnas pridūrė: „Toliau remsime Lietuvą. Kaip vienas iš galimų atsako būdų – kovos su ekonomine prievarta priemonė, kuri šiuo metu svarstoma.“

Kaip IQ rašė, Europos Komisija gruodžio pradžioje pateikė pasiūlymą dėl naujos priemonės, skirtos trečiųjų šalių ekonominės prievartos veiksmams atremti. Kovos su ekonomine prievarta priemonės tikslas – atgrasyti jas nuo prekybos ribojimų arba grasinimų riboti ją ar investicijas. ES taikys atsakomąsias priemones tik kraštutiniu atveju, pvz., kai šalys ES atžvilgiu taiko akivaizdžią prievartą ir prekybos apsaugos priemones, tikrina pasirinktos ES valstybės narės prekes pasienyje ar jų atitiktį maisto produktų saugos reikalavimams, boikotuoja tam tikros kilmės prekes. Būtent taip dabar elgiasi Kinija su produkcija iš Lietuvos. Nauja priemonė pagreitintų ir palengvintų ES sankcijų taikymą, nes iki šiol reikia visų šalių narių vienbalsiško pritarimo.

Tiesa, minėtas Prancūzijos pareigūnas, pristatydamas pirmininkavimo ES planus pabrėžė, kad Sąjunga bendrai turi atrasti santykį su Pekinu. Esą Kinija – tai ir partneris, ir strateginis priešininkas, bet tarp šių priešingų apibūdinimų reikia surasti viduriuką ir nepasiduoti kraštutinumams.

Šią savaitę Lietuva jau sulaukė palaikymo dėl Kinijos iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, kuri antradienį pasikalbėjo su premjere Ingrida Šimonyte. Taip pat Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock po trečiadienio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pareiškė: „Mes, kaip europiečiai, solidariai esame Lietuvos pusėje.“ Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui paramą trečiadienį išsakė ir JAV prekybos atstovė Katherine Tai.

Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą Vilniuje rudenį Pekinas įvertino kaip pasikėsinimą į „vienos Kinijos“ principą, kuriuo Lietuva prisižadėjo vadovautis ir kurio laikosi ES, bei ėmėsi ne tik diplomatinių, bet ir ekonominių priemonių. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Kinijoje stringa ne tik Lietuvos prekių ir krovinių deklaravimas, kliūtys kuriamos ir ES valstybių kroviniams, jei juose yra lietuviškų detalių. Prekių išsiųsti į Kiniją negali daugiau nei 130 įmonių, šimtai konteinerių įstrigę Kinijos uostuose ir negalima jų persiųsti į kitas šalis. Be to, Lietuvos įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos. Taip pat partneriai iš Kinijos vengia bendradarbiauti, atšaukiami užsakymai, atsisakoma pratęsti sutartis bei pradėti naujas, mažinamas lietuviškos produkcijos pardavimas, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves, veikiančias Lietuvoje, nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Taivaniečų (Taivano) atstovybės pavadinimas – buvo klaida ir tai nebuvo suderinta su juo. Kaip žinome, kitose pasaulio šalyse veikia taivaniečių atstovybės, bet Taivano sostinės Taipėjaus vardu. Trečiadienį prezidento žodžius pasveikino Pekinas, bet pridūrė, kad laukia veiksmų – klaidos ištaisymo. Prezidentūra tą pačią dieną pranešė, kad G. Nausėda kviečia užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį pateikti planą dėl situacijos su Kinija deeskalavimo.

Ministras savo ruožtu teigia, kad viską visada derino ir derina su prezidentu.

2022 01 06 19:49
Spausdinti