Europos KomisijaKaip žinome, įvairių šalių žurnalistai Briuselyje ne tik informuoja savo gimtųjų šalių auditorijas apie ES politiką, bet ir užsiima savotišku lobizmu, tarkime, iškeldami jų šaliai rūpimas problemas, klausimus. Kai kurie jų net skamba kaip spaudimas. Būtent tokį klausimą penktadienį Europos Komisijai (EK) viešai uždavė kinų žurnalistas.
Per tradicinę vidurdienio spaudos konferenciją kalba pakrypo apie Lietuvos ir Kinijos konfliktą, turint omenyje, kad ketvirtadienį EK kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos prekybos suvaržymų, kurią bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą.
Komisijos atstovė spaudai Nabila Massrali naujos informacijos negalėjo pateikti, tik pabrėžė: „Mes palaikome Lietuvą, Lietuvos eksportas yra ES eksportas. Mes susisiekėme su Kinija, kad išspręstume problemas, ir dirbame su kolegomis iš Lietuvos, kad deeskaluotume situaciją.“
Toliau buvo užduotas Briuselyje dirbančio kinų žurnalisto klausimas, o gal net greičiau pareiškimas: „ES nuolat teigia, kad palaiko šalių narių žmones, bet šiuo atveju Lietuvos Vyriausybės apklausa rodo, kad tik 13 proc. Lietuvos gyventojų remia Lietuvos Vyriausybės veiksmus, dauguma yra prieš. O Lietuvos prezidentas tai vadina klaida. Tai kodėl ES nepalaiko daugumos Lietuvos žmonių šiuo klausimu?“
Tai kodėl ES nepalaiko daugumos Lietuvos žmonių šiuo klausimu?
Kinas pasinaudojo ir kartu informavo vadinamąjį Briuselio burbulą (EK spaudos konferencijos sulaukia daug dėmesio) apie neseniai paviešintą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktą gruodžio mėnesio apklausą. Joje teigiama, kad „vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu“ teigiamai vertino 13 proc., neigiamai – 60 proc. mūsų šalies gyventojų, o daugiau kaip ketvirtadalis neturėjo nuomonės. Taip pat sausio mėnesį nuskambėjusiais prezidento Gitano Nausėdos teiginiais, kad Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimas buvo klaida.
Kino klausimas neišmušė Komisijos viešųjų ryšių specialistų iš vėžių. Į jį suskubo atsakyti pagrindinis EK atstovas spaudai Erikas Mameris. Jis paaiškino kinui, kaip veikia demokratija.
„Manau, kad demokratija – tai galimybė žmonėms išreikšti savo nuomonę, balsuojant už vyriausybes, kurios įgyvendina tam tikrą politiką ir laikui bėgant gali būti visokių variacijų. Mes labai džiaugiamės, kad jie gali išreikšti tą nuomonę. Kiekviena institucija, vadovaujantys asmenys labai atidžiai klauso visuomenės, bet kartu turi pareigas. Todėl visada būtina išlaikyti balansą tarp to. Tikiu, kad tai suprantate“, – išaiškino E. Mameris.
