Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminiame sąraše buvo įrašyta tik trečiojo dešimtuko pradžioje, o rinkėjų valia toje pat pozicijoje ir išliko, niekada anksčiau politikoje nedalyvavusi Agnė Širinskienė tapo viena labiausiai matomų šios kadencijos Seimo narių.
A. Širinskienė (42 metų) bene pirmoji iš naujųjų valdančiųjų pateko į skandalingai nuskambėjusią istoriją – epicentre atsidūrė jos teologinė disertacija. Tuomet politikė kaltinta dėl teiginių, jog ŽIV laikytina Dievo bausme, nors netrukus paaiškėjo, kad disertacijoje jos ginamos tezės prasilenkia su atskirų darbo dalių interpretacija žiniasklaidoje.
Galbūt toks atšiaurus politinis krikštas buvo viena priežasčių, kodėl dalies „Valstiečių“ lyderių vaizduotėje jų valdomas Seimas tapo „apgulta tvirtove“, o pati A. Širinskienė netrukus ėmė solidarizuotis su partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu kiekviename jo žingsnyje, pastebi politologas Romualdas Bakutis. Nemalonių istorijų, pašaipų ir kritikos A. Širinskienei teks dar ne viena dozė, bet jas visas politikė pasitinka su politikos naujokams retai būdinga ramybe.
A. Širinskienė greitai krito į akis liberaliam didmiesčių jaunimui ir tapo gyvu simboliu to, kas šiam svetima ir atrodo priešinga laiko dvasiai: religingumo, konservatyvių nuostatų, formalaus ir dalykiško komunikavimo, kuomet net ir saviironijos bandymai atrodo forsuoti aplinkybių ir ne itin natūralūs. Net jei nebūtų tapusi matomiausia LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio ginklaneše ir užtarėja, A. Širinskienė veikiausiai tiesiog negalėjo netapti viena nemėgstamiausių šio Seimo politikių. Bent jau tarp tų, kurie apie politiką kalba socialiniuose tinkluose.
Pilkoji Lietuva
Nors dar nuo studijų laikų – iš pradžių Kaune, vėliau Vilniuje – A. Širinskienė didžiąją savaitės dalį praleidžia mieste, augo ji provincijoje, beveik pusiaukelėje tarp Ignalinos ir Visagino miestų esančiame Dūkšte. Politikė čia įprastai sugrįžta savaitgaliais, jos laukia automobilių remontu užsiimantis vyras Arvydas. „Lietuvos rytui“ A. Širinskienė pasakojo, kad Dūkšte praleido visą vaikystę ir paauglystę, kai po tėvų skyrybų su mama persikraustė gyventi pas senelius. Būsimoji Seimo narė su ligoninėje dirbusiais seneliais – vyriausiuoju gydytoju ir buhaltere – praleisdavo daug laiko. Kaip šiandien atrodo ir kuo gyvena Seimo narės tėviškė, pasidomėjo ir IQ.
Atvykus į Dūkstą pasitinka didžiulis kryžius. R. Galinio nuotr.
Jeigu Dūkštą pasieksite autobusu, pirmiausia į akis kris tvenkinio atskirta bažnyčia. Ji įrengta kukliai, tačiau yra gana didelė ir prižiūrima. Atvykus traukiniu ir nuo stoties paėjus keliasdešimt žingsnių centrinės gatvės link, jos pradžioje neįmanoma nepastebėti didžiulio kryžiaus su užrašu: „Dieve, saugok Lietuvą“. Panašu, kad vilniečių ir kauniečių lankoma užkandinė „Keulė rūkė“, pernai bausta už pasityčiojimą iš religinių simbolių bei ant savo sienos pavaizdavusi A. Širinskienę kaip džihadistę, didelio palaikymo čia neturėtų.
Mažiau nei 900 gyventojų miestelis turi vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi ir Seimo narė, tačiau ką jame veikti po pamokų, be žvejybos ar maudynių vasarą, sunku ir sugalvoti – čia nėra kavinės, kino teatro, sporto ar naktinio klubo. Nepanašu, kad jų būta ir A. Širinskienės jaunystės laikais.
Apeiti Dūkštą visu spinduliu pakanka pusvalandžio, o žmonių pavasariško sekmadienio popietę veikiausiai pavyks sutikti tiek, kad nebus sunku prisiminti kiekvieno jų veidą. Šis miestelis – ne idealios Lietuvos neopagoniškas muliažas, aptinkamas Naisiuose, bet viena iš daugelio panašių lietuviškų gyvenviečių. Ambicijos tapti kuo nors daugiau Dūkštas neturi, o jo gyventojų vienintelė viltis, panašu, yra iš čia ištrūkti. „Visi išmirė arba išvažiavo“,– juokdamasi miestelio tylą paaiškino geležinkelio stotyje sutikta vietinė. Tarp ant rankų pirštų suskaičiuojamų praeivių miestelyje teko sutikti ir kelis girtus vyrus, iš kurių veidų nepanašu, kad panašiai jie atrodo kasdien. Ir šie vyrai tokie pat ramūs kaip visas miestelis, kuriame tylą drumsčia nebent tolimas skaldomų malkų pokšėjimas arba praburzgiantis traktorius.
Tačiau toli gražu ne kiekvienas nė tūkstančio gyventojų neturintis miestelis gali pasigirti iš jo kilusiu ir jame iki šiol gyvenančiu Seimo nariu. „Sujudimas? Nebuvo čia jokio sujudimo, čia nebūna“,– paklausta apie rinkimus 2016-ųjų spalį patikino pašnekovė stotyje. Kraštietės sėkme vietiniai, kaip ji sako, didžiuojasi, bet gyvena savais rūpesčiais. „Daugiausia žmonės palaikė, o ji pati nelabai agitavo“, – IQ teigė Dūkšto seniūnaitis Dalius Bikulčius, negalėjęs daug papasakoti apie A. Širinskienę, bet geru žodžiu kaip bendruomenės narį paminėjęs jos vyrą Arvydą.
Nešti ginklus, bet ne vėliavą
A. Širinskienė yra pasakojusi, kad visa jos šeima buvo tikinti, o ji pati pirmosios komunijos slapčiomis vežta į gretimą rajoną, kur gyveno ir penkeriais metais vyresnis jos būsimas vyras. Tikėjimas iš jos gyvenimo nedingo nei paauglystėje, kurią dažnai lydi maištas prieš tai, ką skiepijo tėvai, nei subrendus – po mokyklos ji pasirinko teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, kuriame kaip studentė ir dėstytoja praleido 12 metų. Vėliau ir Vilniuje ji nuėjo ilgą akademinį kelią ‒ Mykolo Romerio universitete (MRU) baigė teisės bakalauro ir magistro studijas.
2003–2004 m. A. Širinskienė vienu metu dėstė ir sostinės, ir Kauno studentams – tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute (moralės teologiją ir bioetiką) bei Kauno medicinos universitete (bioetiką ir medicinos etiką). Sukūrus šeimą ir gimus vaikams dažnos moters karjera bent jau kuriam laikui sustoja, bet A. Širinskienės kelyje jokių stabdžių ar kliūčių nebuvo. Vaikų pora nesusilaukė ne dėl to, kad jų nenorėtų. „Tokia Dievo valia“, – paklausta sykį paaiškino politikė.
„Žinių radijuje“ A. Širinskienė yra sakiusi, kad gyvenimas tarp Vilniaus, Kauno ir Dūkšto anuomet vyko ritmu, kurio pakartoti ji jau nebesiryžtų. Bet akivaizdu, kad MRU įgyta teisininkės kvalifikacija politikos naujokei šiandien leidžia užtikrintai jaustis tarp Seimo įstatymų leidybos senbuvių – A. Širinskienė yra viena daugiausiai įstatymo projektų parengusių parlamentarų. Nors tai yra tiesioginis pastarųjų darbas, dėmesio jis visuomet sulaukia mažiau, o politinė grąža retai būna proporcinga įdėtoms pastangoms. Tačiau kompensuoti to charizma ar oratoriniais gebėjimais A. Širinskienė negali – jų paprasčiausiai neturi.
A. Širinskienė feisbuke paskelbė ir nuotrauką, kur įsiamžino prie šio grafičio kartu su kolegomis A. Veryga ir R. Karbauskiu. Edvardo Blaževičiaus nuotr.
„A. Širinskienės viešas kalbėjimas visada atsargus, ji pasveria kiekvieną žodį ir vengia skambių frazių. Sakyčiau, tai teisininko profesinė liga, refleksas „neprisišnekėti“. Toks bendravimas vieniems atrodo itin nuobodus, kitiems, ypač vyresniems žmonėms, – itin dalykiškas“, – sakė su parlamentare Seime susipažinęs politologas, LVŽS frakcijos nario Eugenijaus Jovaišos padėjėjas Vytautas Sinica.
Suktis iki devinto prakaito A. Širinskienei kartais tenka ir dėl „Valstiečių“ vedlio R. Karbauskio interesų. Nors pavyksta ne visada. Nesėkme baigėsi ir A. Širinskienės bei dar vieno lojalaus „Valstiečių“ pėstininko Mindaugo Puidoko inicijuota, bet neišpakuota kalėdinė dovana stambiesiems šalies ūkininkams – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, gaunantiems pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, būtų leidžiama apmokestinamąsias pajamas kasmet mažinti 1/20 žemės įsigijimo vertės. Paprasčiau kalbant, sumanyta dirbamai žemei taikyti lengvatas, kurios taikomos nusidėvinčiam turtui. Opozicijos skaičiavimais, „Agrokoncerno“ grupės savininkas R. Karbauskis dėl šių pataisų būtų galėjęs susigrąžinti beveik 14 mln. eurų.
Tai toli gražu ne vienintelis kartas, kai A. Širinskienė darė tai, ko nenoras purvintis rankų ar tiesioginių galimybių stoka neleido daryti pačiam R. Karbauskiui – pavyzdžiui, etikos sargams skųsti opozicijos politikus arba mėginti užkardyti „Valstiečių“ lyderiui nepalankų parlamentinį tyrimą. Jai tai garantavo matomumą, bet ne populiarumą, o R. Karbauskiui – bent jau dalinį atokvėpį visuotinio dėmesio prietemoje. Itin aktyvi bei kategoriška ir A. Širinskienės pozicija valstiečių batalijose su LRT, kurią šiuo metu akivaizdžiai laimi valdantieji. Ne tik dėl visuomeniniam transliuotojui nepalankių Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, bet ir dėl to, jog vien per pastarąjį mėnesį vieno mėgstamiausių šalies žurnalistų Edmundo Jakilaičio palankus vertinimas visuomenėje smuko 9 proc., kaip rodo kovo 28–balandžio 8 d. „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas R. Bakutis priminė ir tai, kad A. Širinskienė pirmininkauja komisijai, kuri tiria apkaltos Artūrui Skardžiui galimybę, o R. Karbauskis ne kartą leido suprasti, kad nenorėtų, jog ta apkalta įvyktų. Ji kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl E. Jakilaičio žmonos interesų. „Apibendrinant, ji iš tikrųjų aršiai stengiasi ginti R. Karbauskį“, – sakė R. Bakutis.
„Tai yra žmogus, kuris dirba daug, labai vėlai išeina iš Seimo ir daro visa tai, kas iš esmės gintų, kaip netiesiogiai galima pavadinti, jos viršininką. Bent jau kol kas atrodo, kad ji yra užsiauginusi storą odą, nes sulaukiant tiek kritikos, kuri kartais balansuoja net ant patyčių ribos, nesutrikti ir toliau demonstruoti tokį lojalumą, yra pakankamai netikėta“, – glaustą A. Širinskienės portretą pateikė MRU lektorė Rima Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį ir į politikės paskyrą feisbuke: „Tikslingai pažiūrėjau, kas vyksta jos socialinėje erdvėje. Ten beveik nematome jos darbų pristatymo ar kažkokio neutralaus, bet įdomaus turinio apie jos veiklą ir darbus, bet matome oponentų puolimą. Pirmiausia tų, kurie puola R. Karbauskį“.
R. Karbauskis, į Seimą atvedęs gana margų pažiūrų ir politine patirtimi nevienalytę armiją, turinčią ir tokių maištingų individualistų kaip iš frakcijos jau pasitraukęs Bronius Matelis ar jos tarpduryje nuolatos stoviniuojantis Povilas Urbšys, tokius sąjungininkus kaip A. Širinskienė, reikia manyti, itin vertina. Ji ne tik nedrumsčia vandens, bet ir nepretenduoja užgožti partijos primininko populiarumu, perimti lyderystės. Tad sakydamas, kad labai džiaugiasi, jog A. Širinskienė įstojo į LVŽS, R. Karbauskis tikrai neveidmainiavo.
„Ji prisiėmė milžinišką darbo krūvį, įrodė savo vertę ir taip tapo viena artimiausių R. Karbauskiui, o kartu ‒ viena įtakingiausių. Nekeista, kad tokioje situacijoje ji nuolat gina R. Karbauskį, mato ir palaiko visų pirma jo įvykių versiją, – kalbėjo V. Sinica. – Manau, tai ne tik partinis solidarumas, bet ir nuoširdus tikėjimas arba didesnis nei mūsų faktinis žinojimas, kad į asmeninį LVŽS lyderio ir narių gyvenimą nutaikyti skandalai yra politiškai motyvuoto puolimo dalis.“
V. Sinica negaili gerų žodžių parlamentarei, santūriai priduria matantis ir daugiau potencialo: „A. Širinskienė, kurią pažįstu, yra geranoriška, skubanti padėti aplinkiniams, intelektuali, tvirtų įsitikinimų. Manau, kad jos reakcija į „Keulė rūkė“ pašaipas parodė ir pasitikėjimą savimi. Kita vertus, Agnę sunku perkalbėti, parodyti klaidas, o pastaraisiais metais pastebiu ir perdėto tikėjimo valstiečių sprendimų teisingumu. Manau, kad rašant skundus ir dirbant įvairiose komisijose yra grubiai švaistomi jos talentai ir laikas, kurie geriau galėtų būti panaudoti rengiant ir priimant valstiečių pažadus atitinkančias reformas.“
Ar ilgam?
Lojalumas politikoje – retas ir vertingas resursas. R. Karbauskis, tarsi grąžindamas skolą, galėtų svariausiai prisidėti, kad A. Širinskienės karjera neužgestų po vienos kadencijos Seime. Verstis per kailį dėl jai priešiško miestų jaunimo palankumo siekiant rinkiminės sėkmės šiuo metu absoliučiai nebūtina, tiki R. Bakutis.
„Ta 18–29 metų, santykinai liberaliausia, visuomenės dalis balsuoja pasyviausiai. Galima atsiminti ir tai, kad premjeras Algirdas Butkevičius ilgą laiką buvo populiariausias šalies politikas, kurio populiarumas vėliau krito ne tiek dėl liberalaus jaunimo pašaipų, kiek dėl augančių kainų, vadinamojo kalafiorų skandalo ir panašių nepalankių dalykų“, – aiškino politologas.
R. Urbonaitė atkreipia dėmesį į galimo nuovargio faktorių: „Ji dirba sunkiai, ką daro, tą daro intensyviai, tad klausimas, ar nepavargs. Be to, kai daug dirbi, yra daug galimybių ir paslysti“. Kad ir ką nuspręstų pati A. Širinskienė, šio pusantrų metų trunkančio jos aktyvumo vaisius raško valstiečių lyderis R. Karbauskis. O ar šiam Seimui baigus kadenciją rinkėjai ilgai prisimins A. Širinskienę, kol kas kyla didelių abejonių.
***
A. Širinskienė
Gimė 1975 m. lapkričio 9 d. Vilniuje, augo Dūkšte (Ignalinos raj.).
1993 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą. 1998 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įgijo katalikų teologijos bei anglų kalbos ir literatūros specialybes. 2000 m. VDU suteiktas pastoracinės teologijos magistro (licenciato) laipsnis. 2005 m. VDU įgijo humanitarinių mokslų srities daktaro laipsnį.
2006 m. stažavosi Džordžtauno universitete Vašingtone, JAV.
2007 m. Mykolo Romerio universitete suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o 2009 m. – teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (Europos Sąjungos teisės specializacija).
1999–2000 m. dirbo Lietuvos katechetikos centro žurnalo „Sėjėjas“ vyr. redaktore. 2002–2004 m. buvo Vilniaus pedagoginio universiteto lektorė. 2003–2004 m. – Kauno medicinos universiteto lektorė. 2004 m. – VšĮ Gyvenimo ir tikėjimo instituto darbuotoja. 2012–2013 m. – UAB „ConcepT CRO“ darbuotoja. Nuo 2004 m. yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentė. Lietuvos teisininkų sąjungos „Nuomonės“ narė, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė.
Moka anglų, rusų, prancūzų kalbas. Pomėgiai: skaitymas, siuvinėjimas, rožių auginimas.
