ScanpixAtrodo, kad Europos politikos formuotojai nežino, ką daryti po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, ypač kai kalbama apie grasinimą įvesti naujus muitus iš ES importuojamoms prekėms. Šiuo atveju kyla didelis pavojus, kad ES smarkiai persistengs ir nuspręs smogti pirmoji.
Tai galima padaryti gana slapta, nes 2025 m. kovą baigiasi paliaubos dėl pačios ES atsakomųjų muitų, taikomų anksčiau paskelbtiems JAV tarifams. Nereikia būti dideliu politikos genijumi, kad suprastumei, jog „smogti pirmam“ nėra geriausias būdas elgtis su D. Trumpu, net jei kai kurie, pavyzdžiui, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Vašingtone lordas Kimas Darrochas, mano, kad D. Trumpas smogs pirmas, o paskui pasakys šalims: „Jei norite, kad muitai būtų panaikinti, ką ketinate padaryti, kad išlygintumėte, subalansuotumėte prekybos santykius?“
Sandorio sudarymo menas
Bet kuriuo atveju visi sutinka, kad su D. Trumpu visada galima sudaryti sandorį. Dar 2018 m. jis rašė tviteryje: „Rytoj ES atvyksta į Vašingtoną derėtis dėl prekybos susitarimo. (...) Turiu jiems idėją. Ir JAV, ir ES atsisakyti visų tarifų, kliūčių ir subsidijų! Tai pagaliau būtų vadinama laisvąja rinka ir sąžininga prekyba! Tikiuosi, kad jie tai padarys, mes esame pasiruošę, bet jie to nepadarys!“
Kaip yra pasakęs švedų klasikinis liberalusis mąstytojas Johanas Norbergas, D. Trumpo muitai pirmiausia pakenks amerikiečiams: „Europa turėtų atsakyti ne kenkdama europiečiams atsakomaisiais muitais, o siūlydama alternatyvius susitarimus, kurie galėtų sugundyti D. Trumpą, ir stiprinti laisvąją prekybą su pasauline norinčiųjų koalicija.“
„Manome, kad tarifų reikės palaukti“, – galbūt iki metų, po rinkimų rašė „Barclays“ analitikai. Be to, JK vyriausybė, kaip pranešama, mano, kad D. Trumpas greičiausiai sušvelnins savo bendrą požiūrį į muitus, nes tai paskatintų infliacijos augimą JAV. JK ministrai mano, kad jis greičiausiai taikys atskirų sektorių metodą, daugiausia dėmesio skirdamas plieno, aliuminio, technologijų ir automobilių muitams.
Scottas Bessentas, rizikos draudimo fondų valdytojas, kuris yra favoritas tapti naujuoju D. Trumpo Iždo departamento sekretoriumi, pabrėžė, kad D. Trumpo muitų plane bus „derybų etapas“.
Įdomu tai, kad yra pirmųjų ženklų, jog D. Trumpas signalizuoja apie tam tikrą lankstumą.
Vieno pranešimo duomenimis, jis svarsto galimybę netaikyti tarifų Didžiosios Britanijos eksportuojamoms prekėms. Svarbu tai, jog Jungtinės Karalystės vyriausybė jau pranešė, kad prekybos karo atveju nesiims atsakomųjų tarifų prieš JAV, nuogąstaudama, kad toks žingsnis tik išprovokuotų D. Trumpą ir duotų mažai naudos.
Jei JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris priimtų D. Trumpo siūlomą susitarimą, jis greičiausiai apimtų dalykus, dėl kurių JK būtų sunkiau įsipareigoti suderinti reguliavimo sistemą su ES.
Daugiau jokių ginklų prekybos srityje
Tai būtų teigiamas dalykas. Didėjantis ES polinkis ginkluoti prekybą, perkraunant prekybos derybas reguliavimo reikalavimais prekybos partneriams, kelia didelį nerimą visiems, kurie remia laisvą ir atvirą prekybą. Idealiame pasaulyje britams nereikėtų aukoti prekybos su ES, kad padidintų savo prekybą su JAV. Tuomet tai tampa sudėtinga dėl ES uolumo susieti prekybą su reguliavimu – tiesa, iš dalies taip jau yra tarptautinėje Pasaulio prekybos organizacijos valdomos prekybos sistemoje.
Vienas iš tikėtinų objektų, kuriuos D. Trumpo administracija gali svarstyti, yra ES teisės aktai dėl miškų kirtimo. Pirma, tai pakenkė ES ir Pietryčių Azijos palmių aliejaus eksportuotojų, pavyzdžiui, Malaizijos ir Indonezijos, prekybos santykiams. Joms ypač nesąžininga pasirodė tai, kad, nors tokios NVO kaip „Global Forest Watch“ 2023 m. gyrė jas už tai, kad jos pasiekė, jog miškų nykimas smarkiai sumažėjo, ES atsisako pripažinti jų standartus lygiaverčiais. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jau dabar maždaug 93 proc. į Europą importuojamo palmių aliejaus yra tvarus ir kad JK pripažįsta Malaizijos kovos su miškų naikinimu standartą kaip lygiavertį.
Tačiau protestas išplito ir po to, kai Brazilija ir Jungtinės Valstijos taip pat pareikalavo atidėti, o Europos Komisija nusprendė nusileisti. Labai svarbus buvo ir Vokietijos spaudimas. Europos Parlamento narys iš CDU Peteris Liese net pavadino naująsias ES miškų kirtimo taisykles „biurokratine pabaisa“.
Esminė problema ta, kad ES iš tikrųjų ginkluoja prekybą, o dėl ko kaltina kitus. Užuot siekusi labiau atverti rinkas, ES vis dažniau reikalauja, kad jos prekybos partneriai laikytųsi įvairiausių taisyklių. Tai viena priežasčių, kodėl ES ir Lotynų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR prekybos susitarimas vis dar nebaigtas rengti.
Apibendrinant galima teigti, kad D. Trumpo muitų planas yra labai svarbi dalis plataus masto derybų, kuriomis jis greičiausiai ne tik reikalaus, kad ES sumažintų savo muitus, bet ir nustotų sieti visus šiuos apsunkinančius reglamentus su prekyba. Gerai tai, kad aukščiausiu Europos Komisijos lygmeniu kai kurie politikos formuotojai iš tiesų jau pakeitė savo nuomonę. Būtent Europos Komisijos prekybos generalinė direktorė Sabine Weyand pabrėžė, kad prekybos partneriai vis dažniau abejoja, ar ES prekybos politiką naudoja kaip „pasaulinį reguliatorių“. Ji taip pat suabejojo, kaip ES elgiasi su savo Miškų kirtimo direktyva, ir pareiškė: „Turime pripažinti, kad priemonės yra labai sunki našta ir labai sunkiai įvykdomos besivystančioms šalims, ypač šių šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei smulkiesiems ūkininkams.“
Be to, D. Trumpas tikriausiai taip pat reikalaus, kad ES nustotų naudoti valstybės pagalbos politiką kaip instrumentą, kuriuo siekiama persekioti JAV didžiąsias technologijų bendroves, be to, kad jos būtų pernelyg reguliuojamos. Galiausiai ir tai ES yra sveikintina. ES vis dažniau ignoruoja valstybės pagalbos pažeidimus, todėl apmaudu matyti, kad po to ji dvigubai nubaudžia tokias bendroves kaip „Apple“, nes jos susitarė dėl mokesčių nutarimų, apie kuriuos ES teigia, kad jie iš tikrųjų nebuvo visiems atviri. Nors galbūt tai būtų galima pagrįsti, tačiau, be abejo, kalbame apie pilkąją zoną. Akivaizdu, kad ES turėtų teikti pirmenybę kovai su akivaizdžiais ES sutarties draudimo teikti valstybės pagalbą pažeidimais. Ar D. Trumpas privers ES persiorientuoti į savo pagrindinę veiklą ir kartu neleis jai per daug reguliuoti? Tai visai neįtikėtina.
Baudžiamoji klimato politika patiria spaudimą
Dar viena tema, kurią D. Trumpas greičiausiai padės ant stalo, yra naujasis ES protekcionistinis klimato tarifas CBAM, arba „anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas“, kuriuo įvedamas tarifas importui iš šalių, nusprendusių nesilaikyti brangios ES klimato politikos.
Indija jau pareiškė protestą dėl šios idėjos PPO lygmeniu. JK svarsto galimybę įvesti panašų tarifą, kad išvengtų prekybos su ES sutrikimų, tačiau tai yra klaidinga. JK Augimo komisija įspėjo, kad, jei JK taip pasielgtų, „BVP vienam gyventojui sumažėtų maždaug 150–300 svarų sterlingų“ arba net iki 650 svarų sterlingų, jei tiekimo grandinės persiorientuotų aplink mažiausių sąnaudų gamintojus.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo kaštus Paryžiaus susitarimą pakeitus Klimato ir laisvės susitarimu, ir tai uždirbtų 1000 svarų sterlingų vienam gyventojui. Šis alternatyvus požiūris gali patikti D. Trumpui, kuris, tikėtina, dar kartą ištrauks Jungtines Valstijas iš kolektyvistinio Paryžiaus susitarimo. Tokią alternatyvią tarptautinę sutartį pasirašiusios šalys gautų naudos iš prekybos lengvatų, jei įgyvendintų klimatui palankią laisvosios rinkos politiką.
Naujame Varšuvos įmonių instituto ir bendraminčių analitikos centrų tyrime aiškinama, kad tai padėtų „debiurokratizuoti ekonomiką“ kartu su „mokesčių pakeitimais (...), kad investicijos į PP&E (nekilnojamąjį turtą, įrenginius ir įrangą) taptų pelningesnės taip, kad įmonės būtų skatinamos ne tik išlaikyti esamus pajėgumus, bet ir modernizuoti bei plėtoti naujus projektus. Reikėtų tvarkingai ir palaipsniui panaikinti bet kokio pobūdžio subsidijas.“
Kitos siūlomos priemonės, kurias galėtų įvesti tokią tarptautinę sutartį pasirašiusios šalys, yra neapmokestinamosios „CoVictory obligacijos“, taip pat tikslinis mokesčių mažinimas (angl. Clean Tax Cuts, CTCs) keturiuose sektoriuose, kuriuose išmetama 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų – transporto, energetikos ir elektros energijos, pramonės ir nekilnojamojo turto. Kita galima priemonė – mokesčių mažinimas, kuriuo siekiama panaikinti monopolijas.
Toks alternatyvus klimato politikos metodas nesulaukė daug simpatijų COP 29, JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais Baku (Azerbaidžanas), tačiau tai, kad šioje konferencijoje nedalyvavo nei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, nei kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, byloja apie išliekančią paramą baudžiamajam klimato politikos modeliui. Nepaisant to, jis vis dar taikomas ES. Galbūt D. Trumpo išrinkimas dabar gali tai pakeisti. ES prekybos federacija „BusinessEurope“ pagrįstai nerimauja, kad iškastinio kuro žvalgybai palanki D. Trumpo politika nubaus ir taip sunkiai besiverčiančią ES pramonę. Galima tikėtis, kad tokie nuogąstavimai pasireikš dar didesniu reikalavimu atsisakyti ES žaliojo kurso ir susijusios politikos.
Ukraina
Galiausiai kyla didžiulis klausimas, kaip D. Trumpas elgsis su Ukraina. D. Trumpas pažadėjo išspręsti problemą per 24 valandas, o, kaip spėjama, jo išrinktasis viceprezidentas J. D. Vance’as pasiūlė, kad Rusijos karas Ukrainoje galėtų baigtis konflikto linijų įšaldymu.
Reikia pabrėžti, kad D. Trumpas nepatvirtino konkretaus taikos plano, sakė sąjungininkai, įskaitant tai, kaip jis įtikintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį sėsti prie vieno stalo ir derėtis.
Kol kas reikia apsiriboti spėliojimais, ką apie visa tai galvoja jo būsima komanda. D. Trumpas savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasirinko Floridos kongresmeną Mike’ą Waltzą. Čia labai daug reikšmės turi Europa. Ostapas Jarishas, „Voice of America“ gynybos redaktorius, mano, kad „M. Waltzo komentarai apie Ukrainą dažnai sukasi apie mintį, jog Europa (ypač Vokietija ir Prancūzija) daro per mažai, kad paremtų Ukrainą, ir kad JAV turi reikalauti daugiau iš šių šalių.“
Pats M. Waltzas ragino griežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir kartu aprūpinti Ukrainą didelio nuotolio raketų sistemomis, galinčiomis pasiekti Rusijos teritoriją: „Ši našta negali ir toliau gulti vien tik ant Amerikos žmonių pečių, ypač kai Vakarų Europa gauna nuolaidų. Turi būti politinė erdvė tarp dabartinės Joe Bideno strategijos „tiek, kiek reikės“, ir tų, kurie reikalauja „nė vieno dolerio“.
Be to, trys žmonės, šiuo metu padedantys kurti naująją D. Trumpo administraciją, laikraščiui „Wall Street Journal“ paaiškino planą, kaip sustabdyti karą. Pagal jį Ukraina sutiktų, kad teritorijos yra prarastos, o Rusija sutiktų su koridoriumi su taikdariais, už kuriuos mokėtų Europa.
Ukraina taip pat susilaikytų nuo stojimo į NATO bent artimiausius 20 metų. Tuo pat metu Jungtinės Valstijos ir toliau tiektų ginklus Kijyvui, kad atgrasytų Rusiją nuo agresyvaus karo atnaujinimo.
Ukraina neturės didelio pasirinkimo sutikti, tačiau ar ši strategija įtikins Rusijos prezidentą V. Putiną nutraukti karą? Tai parodys tik laikas.
Briuselyje politikai jau sunkiai dirba, kad gera krizė nenueitų perniek. ES pareigūnai tikisi, kad D. Trumpo pergalė gali paskatinti ES išleisti daugiau bendros skolos vertybinių popierių – tai įprasta Briuselio manija. Tokiu atveju jie turėtų dar kartą įsiklausyti į buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atsisveikinimo kalbą. Rugsėjį jis įspėjo, kad Europos šalys turėtų vengti dubliuoti NATO pastangas gynybos srityje su ES iniciatyvomis. Jei Europos šalys mano, kad jos gali ir toliau tai daryti net ir susidūrusios su didžiuliu Amerikos spaudimu dvigubai padidinti savo investicijas į NATO, jos klysta.
Pieteris Cleppe’as yra BrusselsReport.eu vyriausiasis redaktorius.
