Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 23 d.


LIETUVOS AMBASADORIUS INSTRUKTUOTAS KAUTIS
Ko Ukraina gali tikėtis iš NATO Vilniuje?
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Volodymyras Zelenskis.

Trys dalykai, kurių vienas labai svarbus, bet vis dar apgaubtas nežinios, bus pasiūlyti Ukrainai NATO aukščiausio lygio susitikime Vilniuje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį spaudos konferencijoje teigė, kad Vilniuje laukia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris, kaip kalbėta neoficialiai, svarstė nevykti, nes jo netenkino Aljanso sprendimai dėl Kyjivo narystės jame.

„Prezidentas V. Zelenskis prisijungs prie mūsų ir dalyvaus naujosios NATO ir Ukrainos tarybos steigiamajame posėdyje. Tai bus konsultacijų dėl krizių ir sprendimų priėmimo platforma“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

NATO ir Ukrainos taryba – tai vienas dalykų, kurių Kyjivas prašė, ir kurį Aljansas sutiko suteikti Vilniuje. Pasak J. Stoltenbergo, tai politinė platforma, kurioje sąjungininkai ir Ukraina konsultuosis dėl krizių, kartu priimtų sprendimus ir gilintų politinį bendradarbiavimą – “būdas dar labiau suartinti Ukrainą ir NATO“.

Kitas dalykas, kurį NATO žada Ukrainai Vilniuje, – daugiametė pagalbos programa, užtikrinanti visišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką. Tai, J. Stoltenbergo teigimu, taip pat priartins Kyjivą prie NATO.

Komunikate aptarsime Ukrainos narystės siekius, ir tai yra klausimas, kurį NATO sąjungininkės toliau sprendžia. Tačiau tai nėra tik Bukarešto pakartojimas. Jis atrodys kitaip nei tai, ką sakėme 2008 m.

„Ir trečia, tikiuosi, kad sąjungininkų lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare ir vieningai spręs, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – teigė Aljanso generalinis sekretorius.

Būtent šis punktas ir kelia didžiausias aistras, nes ukrainiečiai reikalauja konkretumo. Pats J. Stoltenbergas atsisakė pateikti detalių – esą vis dar derinamos sąjungininkų pozicijos, bet tradiciškai teigė: „Sutinkame, kad NATO durys yra atviros. Sutinkame, kad Ukraina taps NATO nare, o tai yra svarbi žinia. Ir sutinkame, kad NATO sąjungininkės ir Ukraina turi nuspręsti, kada ateis tinkamas laikas, o ne Rusija turi turėti veto teisę. Ir tada skubiausia užduotis, dėl kurios sutaria visi sąjungininkai, yra ta, kad mes palaikysime Ukrainą.“

Penktadienį surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith taip pat nepateikė daugiau detalių, bet pažymėjo, kad tai nebus 2008 m. Bukarešto pasikartojimas. Tuomet NATO atsisakė Ukrainai ir Sakartvelui suteikti narystės veiksmų planą, bet irgi pakartojo, jog Aljanso „durys atviros“. Tais pačiais metais Rusija įsiveržė į Sakartvelą, o nesulaukusi rimto atsako 2014 m. aneksavo Krymą, įžiebė konfliktą šalies rytuose, kuris pernai peraugo į visą apimančią agresiją prieš Ukrainą.

„Komunikate aptarsime Ukrainos narystės siekius, ir tai yra klausimas, kurį NATO sąjungininkės toliau sprendžia. Tačiau tai nėra tik Bukarešto pakartojimas. Jis atrodys kitaip nei tai, ką sakėme 2008 m.“, – kalbėjo ambasadorė.

Ji pridūrė, kad dėl komunikato deramasi šį savaitgalį. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį taip pat teigė, kad NATO šalių ambasadoriai šeštadienį pradės derėtis dėl viršūnių susitikimo deklaracijos dalies, kur bus aptariamos Ukrainos narystės perspektyvos.

„Mūsų ambasadorius yra instruktuotas kautis labai aktyviai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Be kita ko, J. Stoltenbergas penktadienio spaudos konferencijoje paminėjo, kad sąjungininkai jau pažadėjo Ukrainai skirti 500 mln. eurų būtiniausioms reikmėms, įskaitant degalus, medicinos reikmenis, išminavimo įrangą ir pontoninius tiltus. Taip pat NATO padės kurti Ukrainos saugumo ir gynybos sektorių, įskaitant karines ligonines, bei pereiti nuo sovietinių laikų prie NATO įrangos ir standartų.

2023 07 08 12:40
Spausdinti