Dainius Labutis/ELTALiberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai sako nematantys būtinybės valdančiosios koalicijos lygiu aptarti skandalą, kuris praėjusią savaitę kilo dėl konservatorių deleguotos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės.
Nors, kaip teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, ministrei mesti įtarimai neskaidriai naudojus kanceliarines lėšas Kauno miesto taryboje reputacijos valdančiajai daugumai nepriduoda, tarp koalicijos partnerių yra aiškus sutarimas – klausimus dėl ministrų sprendžia juos delegavusios partijos bei premjerė.
„Tą mes seniai esame sutarę valdančiojoje daugumoje“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Ėmus kelti klausimus dėl ministrės išlaidų užimant Kauno miesto tarybos narės pareigas, premjerė nesuskubo viešai sukritikuoti J. Šiugždinienės. Į skandalą įsivėlusią ministrę užstojo ir konservatorių partijos vadovybė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas pareiškė, kad pasitiki politike.
Visgi, teigia E. Gentvilas, tokios reakcijos gyventojams kylančių klausimų dėl politikų skaidrumo nesumažins. Liberalas leidžia suprasti, kad tiek ministrės, tiek premjerės reakciją į kilusį skandalą laiko silpnoka. Anot jo, šioje situacijoje tiesiog privalu suprasti, kad ministrų lygmens politikams galioja kiek kiti standartai nei paprastiems savivaldos lygio veikėjams.
„Jeigu tu esi eilinis pilietis, eilinis partijos narys, tai tavo problemėlės politinei bendruomenei nesudaro labai didelių bėdų. Bet kai tu esi alfa asmuo, esi ministras, tai per tavo tokio pat dydžio problemėles jau susidaro problemos didžiulei bendruomenei – visai politinei bendruomenei“, – teigė E. Gentvilas.
„Kuo aukščiau politikas yra hierarchijoje, tuo labiau jo munduro dėmės tampa visos politinės bendruomenės dėmėmis“, – akcentavo liberalas.
Kalbėdamas apie viešųjų ryšių krizėje atsidūrusią J. Šiugždinienę, E. Gentvilas teigė, kad anksčiau būta atvejų, kai ministrai savo postų netekdavo dar ne tokiose situacijose.
„Prisiminkime, ministras Žvaliauskas neteko posto, kai nuskrido į komandiruotę į Švediją ir pasilikęs vieną dieną – pamedžiojo“, – 1998 m. istoriją prisiminė liberalas.
Ir nors E. Gentvilas nesako, kad J. Šiugždinienės istorija turėtų pasibaigti panašiai, jo teigimu, norėtųsi, kad klausimus keliančiose situacijas atsidūrę politikai rodytų ypač aukštus standartus.
„Norėčiau, kad Lietuvos politikai, nors jiems ir skauda, bet kad jie parodytų aukščiausius ar bent aukštesnius standartus“, – teigė jis.
„Kiekvienas politikas turi galvoti, ar tikrai jis nėra pažeidžiamas. Kiekvienas politikas turi įvertinti, kokia komunikacinė krizė aplink jį sukasi. Esu tikras, kad tai ne pabaiga. Šiandien Šiugždinienė, greitai atsiras kiti, gali būti, kad ir baisiau bus“, – sakė politikas.
Panašiai į kilusį skandalą žvelgė ir Laisvės partijos atstovas Seime Vytautas Mitalas. Kaip ir E. Gentvilas, jis pripažino, kad visuomenininko Andriaus Tapino viešinami tarybos narių naudojimosi savivaldybių lėšomis ypatumai yra pasisekusi akcija. Tačiau klausimas, ar reikėtų griežtesnių sprendimų dėl į nemalonią situaciją patekusios ministrės J. Šiugždinienės, politikas aiškios pozicijos neturėjo. Todėl, pasak jo, koalicijos lygiu aptarti ministrės klausimo taip pat nėra prasmės.
„Koalicijoje mes net mokesčių pertvarkos nelabai aptarinėjame. Tai aš nesu nei teisėjas, nei moralės kompasas. Aš manau, kad rinkėjai stebi situaciją ir atidžiai vertina, ar atsakymai įtikina“, – Eltai teigė „laisvietis“ ir pažymėjo apskritai nematąs pagrindo kalbėti apie piktybinį J. Šiugždienės elgesį būnant Kauno miesto tarybos nare.
„Gal ir buvo galima aiškiau pasakyti, kam tie pinigai buvo panaudoti, bet aš neturiu pagrindo ir nėra jokių įrodymų, kad ministrė kažkaip piktybiškai naudojo lėšas ne pagal paskirtį“, – sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai gavo daugiau kaip 13 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šiuo klausimu kalbėjosi su ministre ir teigė išklausiusi jos paaiškinimą. Premjerė nurodė neturinti panašios patirties, naudojant kanceliarines lėšas, todėl aiškino turinti detaliau susipažinti su galiojančia tvarka Kauno miesto savivaldybėje.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Pati ministrė pranešė kreipusis į Kauno savivaldybę, prašydama išviešinti praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos narių kanceliarinių išlaidų ataskaitas. Taip politikė tikina siekianti paneigti viešojoje erdvėje jai metamus nepagrįstus kaltinimus.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
