Europos ParlamentasSeimas antradienį pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į naujosios Europos Komisijos narius. Nors antrajai kadencijai patvirtinta Komisijos vadovė Ursula von der Leyen dar tik pradeda susitikinėti su kandidatais ir dėlioti portfelius, vis labiau tikėtina, kad Lietuvos atstovas gali būti atsakingas už ES gynybą.
Žinoma, oficialūs asmenys Briuselyje dėl naujosios Komisijos sudėties kol kas tyli, tarsi vandens į burną būtų prisisėmę.
„Tai procesas, kuris tęsiasi ir baigsis, kai pirmininkė praneš apie savo Komisijos koledžo pasiūlymą, kuris įvyks ateityje. Yra Parlamento pakvietimas iki 11-osios (rugsėjo – red. past.) ir aš negaliu pasakyti daugiau. Ne mums komentuoti procesą, kol jis vyksta ir kol pirmininkė nepadarė pranešimo. Žinoma, šalys narės gali daryti pranešimus dėl savo pasiūlyto kandidato“, – dar pirmadienį kalbėjo oficiali Komisijos atstovė Arianna Podesta per vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje.
Lietuva tai ir daro: nerimsta kalbos, kad A. Kubilius turėtų tapti gynybos komisaru, t. y. gauti visiškai naują portfelį, kurio iki šiol nebuvo Komisijoje.
„Gynybos portfelis yra labai perspektyvus šita prasme ir, žinoma, kad turbūt dar per anksti sakyti, kokį tą portfelį gausime, tačiau gynybos portfelis būtų labai geras“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Viena priežasčių, kodėl vis daugiau optimizmo dėl to, – nelabai yra norinčių iš kitų šalių tapti skambiai skambančio, bet realiai smarkiai komplikuoto portfelio turėtoju.
Panašiai kalbėjo ir užsienio reikalų ministras bei A. Kubiliaus konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pats nesėkmingai pretendavęs į komisaro postą. Anot jo, europarlamentarui A. Kubiliui būtų realu gauti gynybos eurokomisaro portfelį.
Viena priežasčių, kodėl vis daugiau optimizmo dėl to, – nelabai yra norinčių iš kitų šalių tapti skambiai skambančio, bet realiai smarkiai komplikuoto portfelio turėtoju. Dar pavasarį Briuselyje ėjo gandas, kad šį postą galėtų užimti Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Tačiau ne tik jis atsisakė eiti į naująją Komisiją, bet ir Varšuva nepanoro šio portfelio ir dabar siekia ekonomikos-finansų srities, kaip, beje, ir dauguma kitų valstybių narių.
Kas gi taip baugina daugumą ES šalių dėl gynybos komisaro?
Visų pirma, tai, kaip minėta, nauja pozicija, kurią iš esmės teks pačiam naujajam komisarui susikurti. Kaip sakė vienas diplomatas, tai tarsi IKEA baldas, kurį teks pačiam susirinkti. Tačiau IKEA baldai yra geri tuo, kad ten duodamos ne tik visos detalės, varžteliai, bet ir instrumentai. Gynybos komisaro atveju – teks rankiotis viską pačiam iš pakampių. Tai yra naujojo komisaro kompetencijos ir įgaliojimai nėra apibrėžti, todėl jam teks bandyti tai perimti iš kitų kolegų, pradedant nuo ES užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio iki už pramonę atsakingo komisaro.
Taip pat neaiškus Komisijos direktoratų, departamentų galimas pavaldumas. O kur dar pinigų klausimas. Be to, didžioji dalis su gynyba siejamų kompetencijų priklauso šalims narėms ir jos visiškai nenori šių galių perduoti Briuseliui. Galiausiai visa ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) yra didžiulis chaosas.
Briuselyje veikiančio analitikos centro „Egmont“ vadovas Svenas Biscopas tai lygina su senu kavos aparatu: kelia daug triukšmo, bet kavos – nė lašo: „Aš būdamas dar tik doktorantūros studentas stebėjau, kai pirmą kartą buvo pastatytas BSGP aparatas. Koks daug žadantis jis buvo! Tačiau praėjus lygiai 25 metams galiu daryti išvadą, kad valstybės narės nenori, jog BSGP veiktų. Jos mieliau renkasi kavą kitur mieste.“
O viltys dėl gynybos komisaro didelės. Mat nuo Rusijos visa apimančios agresijos prieš Ukrainą pradžios Europai niekaip nepavyksta atkurti savo gynybos ir gynybos pramonės pajėgumų. Pažadai tiekti didžiulius kiekius amunicijos Ukrainai taip ir lieka pažadais. Po Šaltojo karo nustekenta gynybos pramonė neskuba patikėti politikų garsiais pareiškimais, o ir finansavimas, investicijos išlieka didžiulė problema.
Tiesa, tai du kartus krizių premjeru buvusio ir save „politikos kareiviu“ vadinančio A. Kubiliaus nebaugina. Paklaustas, kokį portfelį turėdamas jis pats jaustųsi tvirčiausiai, politikas pareiškė, kad labiausiai norėtų gauti gynybos komisaro portfelį ar komisaro, atsakingo už plėtrą, portfelį: „Visi portfeliai, mano manymu, Europos Sąjungos Komisijoje yra svarbūs. Bet aš galvoju, kad mums, Lietuvai, būtų ypač svarbu turėti tuos portfelius, kuriuose mes galime duoti daugiausia pridėtinės vertės Europos Sąjungai, kartu ir Lietuvos reikalams. Tai susieta su saugumu, su karu, su geopolitiniais, tolesniais raidos klausimais.“
Jo bendražygiai taip pat įsitikinę, kad A. Kubilius sugebėtų. Tarkime, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas apie partijos kolegą praėjusią savaitę Briuselyje kalbėjo: „Aš manau, kad tai būtų geras pasirinkimas. Be abejo, tai būtų tik pradžia, bet žinodamas A. Kubilių, žinodamas, kaip jis moka užsiimti teritoriją, kai reikia, kaip jis vizionieriškai svarbią darbotvarkę Lietuvai ir Europai stumia, aš manau, kad tokia asmenybė tokiame pradiniame etape išjudinti būtų labai gera. Bet vėlgi – nekuriant, nedubliuojant NATO struktūrų – ne apie tai kalbame. Kalbame apie gynybos pramonės akceleravimą, nes tai didžiulis, labai svarbus dalykas.“
Ar taip ir bus – pamatysime, bet pradžioje dar reikia sulaukti oficialios A. Kubiliaus nominacijos gynybos komisaru ir jo klausymų Europos Parlamente. Bet kuriuo atveju nesvarbu, ar gynybos komisaru taps lietuvis, ar ne, sėkmė šiame poste labai daug priklausys nuo U. von der Leyen įsitraukimo ir politinio palaikymo.
