Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


EUROPOS RINKIMAI
Kodėl kraštutinė dešinė neranda vietos po Lietuvos saule?
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
Orestas Gurevičius/ELTA
Nacionalinio susivienijimo suvažiavimas.

„Tai milijono vertas klausimas“, – atsako ES ekspertas Klaudijus Maniokas, su kuriuo nagrinėjome silpną Nacionalinio susivienijimo pasirodymą, būsimųjų europarlamentarų iš Lietuvos perspektyvas ir kitus ką tik pasibaigusių Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus.

– Kokios būtų jūsų pagrindinės išvados po Europos rinkimų?

– Bendrai buvo pervertintas kraštutinių dešiniųjų iškilimas. Taip, jų dabar bus šiek tiek daugiau, bet iš esmės niekas nepasikeitė. Tokia būtų pagrindinė išvada.

– Nors ir nebuvo tokios didelės kraštutinių dešiniųjų bangos, kaip daugelis baiminosi, tačiau ar gali ir kaip gali jų atstovavimo padidėjimas EP atsiliepti tam tikrai ES politikai, kaip parama Ukrainai, plėtra, Žaliasis kursas ir pan.?

– Žinoma, kad gali. Bet tai ne tik kraštutinių dešiniųjų, bet ir dėl pagrindinių politinių jėgų pokyčių. Reakcija prieš Žaliąjį kursą buvo pastebėta ir Europos liaudies partijoje, ir kitur. Išties tikėtina, kad Žaliasis kursas bus formaliai tęsiamas, bet realiai – mažinama ambicija ir galbūt kai kurie sprendimai, kaip dėl vidaus degimo variklių draudimo, gali būti peržiūrėti. Nors tai ne naujiena, bet šiame EP Žaliasis kursas tikrai nebebus toks populiarus.

Vis dėlto manyčiau, kad tai asmenybės klausimas, ir jei rimta asmenybė atsiras, tokia partija įgaus tam tikrą populiarumą.

Dėl plėtros – taip, turbūt irgi tikėtina. Kad po tokio pastarųjų metų entuziazmo, matyt, bus grįžta prie lėto judėjimo ar net proceso ribojimo. Dabar mikrolygmenyje tai matyti Albanijoje, kurioje dirbu, – nei viena, nei kita pusė nėra pasirengusi judėti į priekį. Nebent kažkoks pajudėjimas bus su Juodkalnija. Galbūt ji gali tapti nauja šalimi, kuri demonstruos gyvybingumą.

Dainius Labutis/ELTA
Klaudijus Maniokas.

– O kaip dėl vidinių institucinių reformų ES, apie kurias nuolat kalbama pastaraisiais metais: didesnis vaidmuo EP, valstybių narių veto teisės ribojimas ir t. t. Ar galima tikėtis, kad su naujuoju EP kas nors pajudės?

– Kol kas atrodo, kad tendencija yra priešinga – kuo toliau, tuo daugiau nacionalistinių, suverenistinių balsų ir neatrodo, kad ne tik Vengrija, bet ir kitos šalys atsisakytų savo veto. Lietuvos oficiali pozicija, kad veto reikia išlaikyti. Taigi net nematyti, kad formuotųsi tokia pozityvi, rimta dauguma už veto atsisakymą.

Kadangi tai siejama su plėtra, tai dar vienas toks akmenėlis į plėtros daržą.

Bendrai, matyt, šis EP ir šie penkeri metai ES gali būti ne tiek proveržio, kiek grįžimo atgal laikas.

– Kalbant apie Europos rinkimus Lietuvoje, kodėl lietuviški kraštutiniai dešinieji, Nacionalinis susivienijimas, nesugebėjo išnaudoti kraštutinių dešiniųjų nuotaikų pakilimo visoje Europoje?

– Tai milijono vertas klausimas, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra stiprios parlamentinės euroskeptiškos partijos, jeigu visose kitose ES valstybėse tokios yra.

Egzistuoja ne vienas paaiškinimas: pradedant lietuvių euroentuziazmu, baigiant konkrečiais dalykais, kaip Rolando Pakso iškilimas ir apkalta – galbūt tai nutraukė besiformuojančią euroskeptišką bangą.

Bet aš manyčiau, kad viskas yra paprasta: kol kas neatsirado populiarių politikų, kurie būtų linkę pasiimti šitą vėliavą ir nešti ją. Kol kas tai daugiau marginalai. Aišku, tai yra dvipusis ryšys – populiarūs politikai nesiima šios vėliavos, nes ji nebūtinai prisideda prie jų populiarumo.

Vis dėlto manyčiau, kad tai asmenybės klausimas, ir jei rimta asmenybė atsiras, tokia partija įgaus tam tikrą populiarumą. Taigi manau, kad tai tik laiko klausimas.

Taigi bus devyni dirbantys europarlamentarai – gal to dar niekada nebuvo.

– Kaip vertinate 11 Lietuvos atstovų, išrinktų į EP per šiuos rinkimus? Gal dabar bus geresnė lietuvių komanda EP?

– Man atrodo, kad šiek tiek geresnė. Kaip visada, išrenkama dalis aktyvesnių, iš tradicinių partijų, priklausančių didžiausioms politinėms grupėms, kurie ten dirba savo darbą (konservatoriai, socdemai ir liberalai). Ir yra kiti, kurie iš dešinesnių marginalinių partijų ir kurie ten sėdi ir iš esmės nieko neveikia – Waldemaras Tomaszewskis, buvo Stasys Jakeliūnas. Dabar prie W. Tomaszewskio prisidės Petras Gražulis. Bet bendrai EP bus ne vienas toks, dabar ten daug tokių marginalų prisirinks. Jie turės proga gražiai pagyventi, bet be jokios įtakos.

Taigi iš pagrindinių jėgų turėsime daugiau atstovų – visus devynis. Valstiečiai žada jungtis prie Europos konservatorių ir reformuotojų, bet jų atstovas Aurelijus Veryga yra įrodęs, kad yra dirbantis politikas ir žmogus. Taigi bus devyni dirbantys europarlamentarai – gal to dar niekada nebuvo.

Tiesa, tai priklauso ir nuo asmenybių ir dalis į darbą EP žiūri kaip į ankstyvą pensiją, poilsį. Bet vis tiek dabar tai gali būti aktyviausia europarlamentarų grupė iš Lietuvos.

2024 06 12 12:18
Spausdinti