„Nemaža dalis Rusijos diplomatų Belgijos teritorijoje yra Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), karinės žvalgybos GRU ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai“, – interviu IQ teigė analizės „Iš Rusijos – su meile: Briuselis užsienio žvalgybų veiklos centre“ autorius Tomas Van Rentergemas iš „Egmont“ karališkojo tarptautinių santykių instituto, įsikūrusio Briuselyje.
– Savo analizėje paminėjote, kad „Rusijos karinė žvalgyba GRU iš Kremliaus gavo leidimą plėsti žvalgybos operacijas Briuselyje, ne tik šnipinėti sostinę, bet ir inicijuoti įtakos ir kišimosi operacijas“. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie šias operacijas ir galbūt žinote kokių konkrečių pavyzdžių?
– Kremlius garsėja tuo, kad bando kištis į Vakarų ir demokratinių valstybių sprendimų priėmimą bei daryti joms įtaką, pasitelkdamas hibridines grėsmes, pavyzdžiui, kibernetinį ir informacinį karą, skleisdamas dezinformaciją ir stengdamasis likti nepastebėtas, naudodamasis tikėtino neigimo principais. Šių operacijų tikslas – bandyti sukelti nesutarimus tarp Vakarų šalių ir jų viduje, kaip, pavyzdžiui, per JAV prezidento rinkimus, kai Rusijos žvalgyba sukūrė netikrus „Facebook“ ir „Twitter“ puslapius ir paskyras, skleidė dezinformaciją ir kūrė erzinančius pasakojimus apie kandidatus į prezidentus.
ES ir NATO yra dvi svarbiausios daugiašalės ekonominio ir karinio bendradarbiavimo struktūros Vakaruose, o Maskva bando destabilizuoti Vakarus. Todėl ES ir NATO, kurios yra įsikūrusios Briuselyje, yra itin svarbios Rusijos žvalgybos taikinių sąraše. Nuolat bandoma infiltruotis į šias institucijas, pasinaudojant savo šaltiniais gauti vidinės naujausios informacijos apie Vakarų politinius, karinius ir ekonominius sprendimus bei požiūrį. Jei pavyksta, tai leidžia rusams sužinoti ir suprasti Vakarų geopolitinę strategiją, kurią jie savo ruožtu gali panaudoti vykdydami savo įtakos operacijas. Vienas maitina kitą.
– Kokia jūsų nuomonė apie „EUobserver“ ir „Dosje“ tyrimą dėl išsiunčiamų Rusijos diplomatų? Ar po Rusijos diplomatų išsiuntimo padėtis Briuselyje iš esmės pasikeitė?
– Į šį klausimą sunku atsakyti, nes visas užsienio žvalgybos operacijų modus operandi grindžiamas slaptumu ir konfidencialumu, o tai iš esmės reiškia: mes niekada iš tikrųjų nesužinosime.
Bendrai: Belgija ir ES šalys, išsiųsdamos Rusijos žvalgybos pareigūnus su diplomatine priedanga, tikrai bent laikinai sutrikdys dalį žvalgybos operacijų, tačiau tikėtina, kad šie šnipai netrukus bus pakeisti. Todėl kartais net gali būti naudinga šių žvalgybos pareigūnų neišsiųsti, leisti jiems dirbti neįtariant, kad žinoma, kas jie iš tikrųjų yra, ir tiesiog juos stebėti, kad pamatytume, ko jie nori, su kuo kalbasi ir pan. Tai gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kokie jų tikslai.
Žinoma, krizių metu reikia atlikti sąnaudų ir naudos analizę, bet prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje: pirma, nebuvo verta rizikuoti paliekant juos Belgijoje ir institucijose; antra, jų išsiuntimas buvo aiški diplomatinė žinia.
Kalbant apie ateitį, visada liks neaišku, kiek daug, kur, kas... Galime pasakyti tik tiek, kad „diplomatinės priedangos“ naudojimas yra labai senas žmogiškosios žvalgybos (HUMINT) metodas, kurį iki šiol naudoja beveik visos užsienio žvalgybos tarnybos pasaulyje. Taigi ir rusai, o tai reiškia, kad nemaža dalis Rusijos diplomatų Belgijos teritorijoje yra Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), karinės žvalgybos GRU ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai.
– Jūsų požiūriu, ar Belgijos civilinė valstybės saugumo tarnyba (VSSE) ir karinė žvalgyba (SGRS) skyrė pakankamai dėmesio užsienio slaptųjų tarnybų veiklai Briuselyje?
– VSSE ir SGRS pareiga yra atkreipti dėmesį į šnipinėjimo ir kišimosi grėsmes. Du didžiausi Belgijos žvalgybos prioritetai buvo kontržvalgyba ir kova su terorizmu, todėl dauguma techninių ir žmogiškųjų žvalgybos priemonių buvo sutelktos į šias dvi sritis. Apskritai mūsų tarnybos skyrė visą įmanomą dėmesį kontržvalgybai – dirbo labai profesionaliai ir kruopščiai. Tačiau yra vienas trūkumas – bendri pajėgumai, kuriuos reikėtų padidinti tris ar keturis kartus, nes mūsų kontržvalgybos pajėgumai turėtų būti vieni geriausių pasaulyje, žinant, kad turime reikalų su Briuseliu. Atsižvelgiant į tai, gebėjimų stiprinimas tebėra politinis sprendimas, ir tam dar reikia nueiti ilgą kelią, nors ir matome pagerėjimą.
– Kaip suprantu, ne tik Belgijos žvalgybos bendruomenė, užsiima kontržvalgyba Briuselyje. Spėju, kad tuo užsiima ir ES bei NATO struktūros. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie kovos su šnipinėjimu veiklą ir struktūras Briuselyje?
– Iš esmės operatyvinę ir tiriamąją kontržvalgybą, susijusią su ES ir NATO saugumu Belgijos teritorijoje, turi vykdyti institucijų priimančiosios šalies tarnybos, t.y. Belgijos, nes pagal 1998 m. įstatymą jos vienintelės turi „operatyvinės žvalgybos įgaliojimus“ Belgijos teritorijoje.
VSSE daugiausia dėmesio skiria vidaus ir civilinei žvalgybai, o SGRS – užsienio ir su gynyba susijusiai žvalgybai. Tačiau neatmestina, kad draugiškos žvalgybos tarnybos Belgijoje vykdo informavimo operacijas, ad hoc bendradarbiaudamos su Belgijos žvalgyba.
Dėl ES ir NATO vaidmens Belgijoje ir Briuselyje. Taip, jos turi savo saugumo tarnybas, kurios daugiausia saugo jų pastatus ir atsakingos už fizinį darbuotojų saugumą, bet jos iš tikrųjų nevykdo operacijų ir tik fiziškai saugo darbo aplinką. ES ir NATO žvalgybos struktūroms nėra pavesta vykdyti kontržvalgybą Belgijos teritorijoje.