Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


NET LIETUVAI NE VISOS IDĖJOS TINKA
Kokia ES ateitis: daug gražių žodžių migloje?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Strasbūro
BNS Foto
Europos Parlamento pastatas, kuriame vyko ir Konferencija dėl Europos ateities.

Metus dirbusi, pompastiškai pristatyta Konferencija dėl Europos ateities baigė darbą ir pristatė savo daugiau nei 300 pasiūlymų, kaip reikia reformuoti Europos Sąjungą. Europos Parlamentas (EP) ragina atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, tačiau ar juos išgirs valstybės narės?

Nuo 2021 m. veikusios Konferencijos dėl Europos ateities darbe dalyvavo apie 800 atsitiktine tvarka atrinktų ES piliečių (iš jų 12 – iš Lietuvos), europarlamentarai, nacionalinių parlamentų (iš jų – keturi Lietuvos Seimo nariai), vyriausybių ir jaunimo atstovai. Oficialus Konferencijos uždarymas numatytas Europos dieną – gegužės 9-ąją, tačiau dar praėjusį šeštadienį pritarta pasiūlymams, o trečiadienį EP palaikė juos.

„EP pabrėžia, kad reikia įgyvendinti Konferencijos išvadas ir išpildyti piliečių lūkesčius siekiant plataus užmojo pokyčių kai kuriose mūsų svarbiausiose politikos srityse; (...) EP yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą tolesnę veiklą, susijusią su Konferencijos rezultatais; todėl ragina sušaukti Konventą pradedant Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnyje numatytą Sutarčių peržiūros procedūrą ir ragina Konstitucinių reikalų komitetą atitinkamai pradėti reikiamą procedūrą“, – sakoma trečiadienį priimtoje Europarlamento neįpareigojančioje rezoliucijoje.

Nenuostabu, kad Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymai sulaukė palaikymo, nes jais siekiama dar didesnės ES integracijos ir suteikiama daugiau įtakos pačiam EP. Vadinamieji euroskeptikai turėtų pašiurpti išgirdę apie tokias idėjas, kaip valstybių narių veto teisės panaikinimas, teisėkūros teisės užtikrinimas EP, bendrų karinių pajėgų kūrimas, viršvalstybiniai partijų sąrašai EP rinkimuose ir t. t.

Pačią konferencijos idėją akivaizdžiai sau panaudojo EP siekdamas pakeisti institucinį galios balansą ES.

„Tai veto teisės atsisakymas, teisėkūros teisė EP, didesnės ES investicijos į klimato kaitą, judėjimas link ES ginkluotųjų pajėgų. Tai turbūt nėra stebėtina, nes pačią konferencijos idėją akivaizdžiai sau panaudojo EP siekdamas pakeisti institucinį galios balansą ES. Štai kodėl tarp pagrindinių idėjų minimos teisėkūros iniciatyvos teisė EP, nuosavi biudžeto ištekliai ir panašiai. Tam akivaizdžiai reikia keisti ES steigiamąsias sutartis, ir EP to siekia“, – IQ komentavo ES ekspertas Klaudijus Maniokas.

Kiek iš šių pasiūlymų bus įgyvendinta, priklausys nuo valstybių narių, kurios gan skeptiškai žiūrėjo į pačią Konferencijos dėl Europos ateities idėją bei norus peržiūrėti ES sutartis. Net eurointegracijos palaikytoja Lietuva kol kas aiškiai pasisako prieš valstybių narių veto teisės užsienio ir saugumo politikoje atsisakymą.

„Konferencijos pasiūlymuose ryškios referencijos į įvairias Europos Komisijos ir EP iniciatyvas – akivaizdu, kaip šios institucijos ir suteikė visai konferencijai atitinkamą idėjinį pagrindą.

Pasiūlymuose daug socializmo ir prancūziškos strateginės Europos nepriklausomybės. Daug ir politinio populizmo, kaip be jo. Man labiausiai patiko pasiūlymas mokesčių srityje: pasiūlymuose siūloma atsisakyti apmokestinti žmones ir vidutines bei mažas įmones, vietoj to apmokestinti tuos, kurie nemoka mokesčių, didžiuosius teršėjus ir skaitmeninius gigantus. Va kaip atsigaus Europos demokratija!“ – su šypsena paminėjo K. Maniokas.

Nėra visiško sutarimo dėl federalizmo krypties ir pačiame EP. Europarlamento kraštutiniai dešinieji iš Identiteto ir demokratijos bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atsisakė palaikyti Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus. Pasak jų, jie neatspindi ES piliečių požiūrio.

Tam iš dalies pritarė ir ES ekspertas K. Maniokas: „Kaip gan pagrįstai pastebėjo euroskeptiškos EP parlamentinės grupės, pats piliečių dalyvavimo konferencijoje metodas nebuvo reprezentatyvus – į konferencijos debatus, kaip įprasta, jungėsi aktyvesni, labiau ES palankūs piliečiai. Skeptikai kaip visada lieka namuose. Ir dėl to valstybės narės, matyt, sieks numarinti daugumą pasiūlymų.“

Per antradienio diskusijas Europarlamente Strasbūre Identiteto ir demokratijos atstovė Hélène Laporte atkreipė dėmesį, kad kai kurie pasiūlymai dubliuos NATO, o „ši konferencija buvo fiasko ir manau, kad mūsų piliečiai labai nusivylę“.

Kita vertus, didžiosios EP frakcijos Europos liaudies partija, socialistai „Atnaujinkime Europą“ palaiko Konferencijos pasiūlymus.

„Vienintelis kelias įgyvendinti konferencijos pasiūlymus – organizuoti Konventą, kuris nustatys, kokie sutarčių straipsniai turi būti pakeisti“, – teigė buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, vienas Konferencijos dėl Europos ateities pirmininkų ir įtakingas frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys. Jam antrino socialistai, vienas kurių pažymėjo, kad „jei vyriausybės dabar blokuos šiuos pasiūlymus, tai padarys nepataisomą žalą visai ES.“

Anksčiau gan skeptiškai Konferenciją dėl Europos ateities vertinęs Europos liaudies partijos europarlamentaras Andrius Kubilius diskusijų metu irgi ragino palaikyti jos pasiūlymus.

„Nebijokime pokyčių. Turime eiti pokyčių keliu, jei norime apsaugoti Europą“, – kalbėjo jis Europarlamente antradienį. Pasak jo, Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad ES buvo silpna savo užsienio ir saugumo politikos pajėgumuose, siekdama jos išvengti, todėl reikia atsisakyti veto teisės ir turi būti priimtas „daugumos principas priimant sprendimus, Europos saugumo pajėgumų stiprinimas ir strateginės atsakomybės už kaimynystę prisiėmimas.“

Pirmadienį, gegužės 9 d., švenčiant Europos dieną, trys Konferencijos dėl Europos ateities Vykdomosios tarybos pirmininkai ES institucijų vadovams iškilmingai perduos galutinę konferencijos ataskaitą. Tuomet jau valstybių narių rankose „atsidurs kamuolys“ – rengti Konventą pasiūlymams nagrinėti bei vėliau keisti ES sutartis ar nesiimti jokių permainų.

2022 05 04 15:14
Spausdinti