Europos Komisija„Komisija ir taip labai silpna, o tuo naudojasi valstybės narės. (...) Galime net matyti tam tikrą ES fragmentaciją ir tai nėra gerai mažesniosioms ES narėms, tokioms kaip Baltijos, Beniliukso šalys ar Airija“, – interviu IQ teigė Judy Dempsey, Briuselyje įsikūrusio „Carnegie Europe“ neetatinė vyresnioji ekspertė ir tinklaraščio „Strategic Europe“ vyriausioji redaktorė.
– Ar sutinkate su nuomone, kad Lenkija seka Vengrijos pavyzdžiu, tačiau sulaukia daug griežtesnės Europos Komisijos reakcijos?
– Nemanau, kad Lenkija seka Vengrijos pavyzdžiu, nes jų lyderiai yra labai skirtingi. Viktorui Orbanui rūpi pinigai, jis labai korumpuotas ir žino, kaip manipuliuoti Europos Komisija bei ES narėmis.
Jaroslawui Kaczynskiui rūpi galia. Jam taip pat rūpi pinigai, bet greičiau kaip priemonė nusipirkti balsus per rinkimus. Jis apsėstas valdžios ir siekia keršto jo vadinamajam liberaliam elitui. V. Orbanas apsėstas idėjos susilpninti opoziciją ir išlaikyti valdžią bei tam naudoja ES fondus savo projektams.
Dar vienas skirtumas tarp jų: J. Kaczynskis – labai uždaras, V. Orbanas siekia sujungti kuo daugiau sąjungininkų ES viduje silpninant Europos integracijos procesus ir liberalias vertybes, todėl remia premjerą Janezą Janšą Slovėnijoje, J. Kaczynskį – Lenkijoje.
J. Kaczynskis į viską žvelgia per lenkocentristinę prizmę, V. Orbanas mato viską plačiau.
Carnegie Europe– Taigi kalbame apie skirtingą požiūrį į ES integraciją?
– Taip, jie abu yra nusiteikę prieš ES integraciją. V. Orbanas naudoja ES institucijas ir kitas šalis nares, kad kiek galima labiau susilpnintų integraciją. J. Kaczynskis daug nekalba apie ES integraciją, jis labiau apie Lenkijos suverenumą. Jis yra apsėstas minties būti Lenkijos lyderiu, ir nesu tikra, kad jis norėtų stabdyti eurointegraciją. Jeigu Lenkija būtų euro zonoje, ji būtų skirtingoje situacijoje ir gintų Europą daug stipriau.
– Teisingai suprantu, kad manote, jog, jei Lenkija būtų euro zonoje, nebūtų tokio Varšuvos ir Briuselio konflikto?
– Galime kalbėti tik hipotetiškai. Manau, kad jei Lenkija būtų prisijungusi prie euro zonos, jos įtaka ir galios ES būtų stipresnės bei ji padarytų taip, kad ES taptų labiau integruota. Dabar, kaip kitos euro zonai nepriklausančios šalys, ji yra silpnesnė.
Vokietija, Lenkija, Ispanija – visos didžiosios šalys nustato savo dienotvarkę Europos Komisijos sąskaita.
Bet kalbėdama apie dabartinį konfliktą nemanau, kad būtų jo išvengta, nes, kaip minėjau, J. Kaczynskis apsėstas keršto, noro panaudoti teisėkūrą ir teismus savo politinei dienotvarkei įgyvendinti.
– Kalbant apie Vengrijos ir Lenkijos euroskepticizmą, kaip Varšuvos ir Briuselio konfliktas gali paveikti kitas ES šalis?
– Matome valstybių narių stiprėjimą ir Komisijos silpnėjimą. Komisija ir taip labai silpna, o tuo naudojasi valstybės narės. Jei Komisija būtų stipresnė, turėtume visiškai kitokią situaciją. Galime net matyti tam tikrą ES fragmentaciją, ir tai nėra gerai mažesniosioms ES narėms, tokioms kaip Baltijos, Beniliukso šalys ar Airija. Vokietija, Lenkija, Ispanija – visos didžiosios šalys nustato savo dienotvarkę Europos Komisijos sąskaita.
– O ką manote apie Lietuvos prezidento norą tarpininkauti Varšuvos ir Briuselio konflikte?
– Turint omenyje bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją – tai labai įdomi mintis. Taip pat aišku, kodėl Lietuvos prezidentas to siekia – šis konfliktas ne tik kenkia ES, bet ir Lenkijos kaimynėms.
Lietuvos prezidentas turi turėti aiškią viziją, ką ir kodėl jis nori pasiekti, kokia derybų dienotvarkė ir pan.
Manau, kad būtų labai gerai, jei Baltijos šalys, vadovaujamos Lietuvos, galėtų tapti tam tikros mediatorės Briuselio ir Varšuvos konflikte. Tai protingas ir konstruktyvus žingsnis, nes tai labai rimtas konfliktas. Manyčiau, kad Vilniui reikėtų ieškoti sąjungininkų.
Lietuva negali to padaryti viena. Ji turi į tai įtraukti Berlyną ir dar keletą ES sostinių – tai labai svarbu. J. Kaczynskis nepriims rimtai vienos Lietuvos veiksmų. Lietuva turi kažką pasiūlyti ir sulaukti tarpininkavimo vaidmens palaikymo iš kitų šalių narių.
Kitas dalykas, prezidentas turi turėti aiškią viziją, ką ir kodėl jis nori pasiekti, kokia derybų dienotvarkė ir pan.
– Prognozavimas – netinkamas užsiėmimas, bet vis tiek paklausiu, kaip manote, kuo pasibaigs Lenkijos ir ES ginčas?
– Mes matome, kad J. Kaczynskis nesiruošia sustoti pulti teismų ir jų savarankiškumo bei nepriklausomybės.
Jei Komisija nieko nedarys, susidarys pavojinga situacija ir kitos šalys gali imti pavyzdį iš Lenkijos.
Teisės viršenybė yra gyvybiškai svarbi mūsų demokratijoms, ir manau, kad daug lenkų tai supranta. Lenkijos jaunimas nenori, kad jų šalis taptų atstumta, o kuo ilgiau tęsis ginčas, tuo Lenkijos įtaka ES mažės.
Kita vertus, jei Komisija nieko nedarys, susidarys pavojinga situacija ir kitos šalys gali imti pavyzdį iš Lenkijos. Tarkime, ta pati Vengrija, Slovėnija ar Kipras, kur klesti korupcija. Jau dabar Europoje teisės viršenybės principas yra silpnokas. Jei nėra nepriklausomų teismų, tuomet ten neinvestuos joks verslas.
