ScanpixNATO gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį Lietuva atkreipė dėmesį į Baltarusijos pareiškimus apie kuriamą karinę grupuotę, tačiau kas išties vyksta mūsų kaimynystėje – kol kas įvertinti negalima, teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, be pagalbos Ukrainai ir atgrasymo politikos stiprinimo, NATO ministrai taip pat aptarė ir Rusijos branduolinius grasinimus, ir Baltarusijos pareiškimus.
Apie sprendimą dislokuoti Rusijos ir Baltarusijos armijos grupę diktatorius Aliaksandras Lukašenka pranešė pirmadienį per susitikimą su savo kariuomenės ir saugumo pajėgų atstovais.
„Dėl paaštrėjusios padėties prie vakarinių sąjunginės valstybės sienų susitarėme dislokuoti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos regioninę grupę. (...) Turiu jums pranešti, kad ši grupė jau pradėta formuoti. Tai vyksta, manau, jau dvi dienas. Daviau įsakymą tęsti šios grupės formavimą“, – pareiškė Baltarusijos vadovas.
Bet koks toks pareiškimas, kad papildomos Rusijos pajėgos, kad ir mobilizuotojų pavidalu, keliauja prie mūsų sienų, kelia nerimą ir mums, ir Lenkijai. Bet kol kas įvertinti to masto negalime.
Jis tradiciškai kartojo savo kliedesius apie NATO grėsmę ir tariamą branduolinės atakos prieš Baltarusiją scenarijų: „Padėtis aplink Baltarusiją (jau įsitikinome) išlieka įtempta, tuo labiau Vakaruose plėtojama nuomonė, kad Baltarusijos kariuomenė pradės specialiąją karinę operaciją tiesiogiai Ukrainos teritorijoje. Remdamiesi tokiais spėliojimais, Šiaurės Atlanto aljanso ir kai kurių Europos šalių karinė ir politinė vadovybė jau atvirai svarsto galimos agresijos prieš mūsų šalį scenarijus, įskaitant branduolinį smūgį.“
Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po Briuselyje įvykusio NATO ministrų susitikimo ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad tai kelia nerimą.
„Dar konkrečių duomenų apie karinės grupuotės kūrimąsi nėra. Tačiau bet koks toks pareiškimas, kad papildomos Rusijos pajėgos, kad ir mobilizuotojų pavidalu, keliauja prie mūsų sienų, kelia nerimą ir mums, ir Lenkijai. Bet kol kas įvertinti to masto negalime“, – į IQ klausimą, kas konkrečiai žinoma apie A. Lukašenkos minėtą karinę grupuotę, atsakė A. Anušauskas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat atkreipė dėmesį į Minsko veiksmus.
„Tikiuosi, kad Lukašenkos režimas nustos prisidėti prie šio karo. Matėme, kaip Baltarusija buvo naudojama kaip raketų paleidimo ir oro atakų prieš Ukrainą vieta, todėl prezidentas A. Lukašenka turėtų nustoti padėti ir remti Rusijos karo veiksmus“, – dar trečiadienį teigė jis.
Karo pradžioje būtent iš Baltarusijos link Kyjivo pajudėjo Rusijos armija, taip pat iš ten raketomis apšaudyta Ukrainos teritorija, rengiamos aviacijos atakos. Kyjivas po pirmadienio atakų prieš civilinę infrastruktūrą taip pat pranešė, kad Rusija vėl panaudojo Baltarusijos teritoriją – iš ten paleido iranietiškus „savižudžius“ dronus.
Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus pranešė, kad šalyje įvestas „antiteroristinės operacijos“ režimas. „Buvo gauta informacijos, kad kai kurios kaimyninės šalys planuoja provokacijas, dėl kurių net gali būti užgrobti tam tikri Baltarusijos teritorijos plotai“, – sakė V. Makėjus.
Kas konkrečiai planuoja šias „provokacijas“, Baltarusijos valdžios vadovas nepatikslino ir teigė, kad šiandien „pasaulis tapo toks nenuspėjamas, kad negalime niekuo pasitikėti“.
