Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 20 d.


NATO
Konflikto baimė stabdo NATO dėl Ukrainos, bet V. Zelenskis Vilniuje gali pakeisti požiūrį
BNS
Josvydas Elinskas/ELTA
Kyjivas tikisi, kad jam Vilniuje bus nutiestas kelias į NATO.

Pastarąsias dienas NATO šalių diplomatai praleido žongliruodami žodžiais ir formuluotėmis, kad narystės Aljanse siekianti Ukraina išliktų motyvuota Vilniaus viršūnių susitikime pasiektu rezultatu, bet Kyjivui nebūtų prižadėta per daug.

NATO vadovai turėtų sutarti atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo (angl. Membership Action Plan, MAP), įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą ir sukurti paramos su Rusijos invazija tebekovojančios šalies kariuomenės paramos planą.

Tačiau didžiausia susitikimo intriga išlieka dėl to, ką NATO viršūnės deklaracijoje Ukrainai pasakys šalia viso šito.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs nesitikintis, jog Ukraina iš tikrųjų įstos į NATO, kol vyksta karas, tačiau norėtų, kad aukščiausiojo lygio susitikime būtų akivaizdžiai užsiminta apie ketinimą įtraukti valstybę į Aljansą.

Nubrėžti Kyjivui aiškią narystės perspektyvą derybose ragino iki dešimties Aljanso šalių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, sako diplomatai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį žengė dar toliau, paragindamas, jog Ukrainos kelias į NATO būtų apibrėžtas laike.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovė Margarita Šešelgytė teigia, kad aiškaus pakvietimo į NATO Ukraina neturėtų tikėtis, nes „viena iš pagrindinių šalių NATO mano, kad Ukraina dar yra nepasiruošusi tai narystei.“

Taip prieš NATO viršūnių susitikimą transliuotojui CNN pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

„Kol kas nepanašu, kad pozicija keisis, bet klausimas, kas tada bus pasiūlyta Ukrainai, ir labai norėtųsi tikėtis, kad galbūt tas kvietimas galėtų ateiti Vašingtono summite (2024 metais – BNS)“, – BNS sakė M. Šešelgytė.

„Labai svarbu, kad Ukraina užbaigtų šitą karą ir laimėtų, tad ko gero, (Vilniuje – BNS) bus kažkokie pasiūlymai dėl konkrečių įsipareigojimų, dėl papildomos paramos greičiau užbaigiant šitą karą ir dėl tam tikrų garantijų, kol Ukraina nėra NATO narė. Man atrodo, kad tai yra jau daug, jei tai pavyktų išgirsti“, – pridūrė ji.

Konflikto baimė

Vidurio ir Rytų Europos šalims remiant Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO, didžiosios valstybės – JAV ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė abejojantis, kad aiškus terminas dėl Ukrainos narystės Aljanse bus įvardytas Vilniuje.

„Tie, kas nepritaria kuo spartesniam Ukrainos priėmimui į NATO, kaip vieną iš argumentų pateikia tai, jog ji šiuo metu dalyvauja kare prieš Rusiją ir siekia atkovoti okupuotas teritorijas. Dėl to aktyviuose karo veiksmuose dalyvaujanti šalis neturėtų tapti NATO nare, kol vyksta kariniai veiksmai, nes tas tiesiogiai į karą įtrauktų ir patį Aljansą, jo valstybes“, – teigė politologas.

NATO šalims nerandant sutarimo dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse, politologas Alvydas Medalinskas taip pat sako, kad to priežastys – Trečiojo pasaulinio karo, branduolinės eskalacijos su Rusija baimės.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad būtent NATO neryžtingumą 2008-ųjų Bukarešto susitikime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suvokė kaip žalią šviesą pulti Sakartvelą, o 2014 metais aneksuoti Krymą ir pradėti konfliktą Donbase.

Anot R. Vilpišausko, Vakarų šalys taip pat mano, kad Ukraina dar nėra pasirengusi tapti Aljanso nare, neatitinka organizacijos kriterijų, susijusių ir su demokratijos padėtimi šalyje.

Nepaisant to, pasak jo, aiškus Aljanso įsipareigojimas dėl Ukrainos narystės sustiprintų ir NATO, ir rytinio jo sparno valstybių saugumą.

„Ukraina kovos lauke įrodinėja savo karinį pasirengimą“, – kalbėjo profesorius.

V. Zelenskio dalyvavimas galėtų pakeisti išvadas

A. Medalinskas sakė besitikintis, kad V. Zelenskiui dalyvaujant viršūnių susitikime bus priimta Ukrainai labiau priimtina formuluotė.

„Vienas iš argumentų ir yra, kad prezidentas Zelenskis atvažiuotų, kad jam esant NATO priimtų daug stipresnius sprendimus, negu kai jo nėra“, – sakė politologas.

Pasak R. Vilpišausko, Ukrainos prezidento dalyvavimas iš tiesų gali pakeisti NATO vadovų susitikimo išvadas.

„Žinoma, jo dalyvavimas yra labai svarbus, ir turbūt tai yra ženklas, kad jis jau mato pažangą santykiuose tarp NATO ir Ukrainos, diskusijose apie Ukrainos narystę Aljanse tarp NATO valstybių narių“, – kalbėjo jis.

„Reikia taip pat matyti ir lig šiol jo vykdytą aktyvų darbą bendraujant, keliaujant po NATO valstybes bei siekiant įtikinti Ukrainos priėmimo į NATO svarbą. Tas darbas vyksta jau kurį laiką, ir manau, kad dalyvavimas Vilniaus NATO vadovų susitikime bus svarbus, bet tik tai vienas iš šito proceso etapų“, – pridūrė profesorius.

Anot M. Šešelgytės, V. Zelenskio dalyvavimas reikšmingas dėl paramos teikimo Ukrainai, tačiau, jos manymu, dėl to sprendimai iš esmės nepasikeis.

„Tie sprendimai labai smarkiai remiasi tam tikrais valstybių narių vidaus interesais, ir jo dalyvavimas ko gero iš esmės nepakeis, gali šiek tiek paramą padidinti“, – teigė VU TSPMI direktorė.

Prieš NATO viršūnių susitikimą V. Zelenskis nuvyko į Turkiją, Čekiją, Slovakiją ir Bulgariją.

„Ne plano, o darbotvarkės klausimas“

Ekspertai teigia, kad naujų institutų tarp NATO ir Ukrainos steigimas daugiau prasmės turėtų tik esant aiškiam Aljanso nusiteikimui priimti Ukrainą į savo gretas.

A. Medalinskas sakė manantis, kad galutinėje deklaracijoje galėtų būti paskelbta, jog NATO priima Ukrainos paraišką dėl stojimo į Aljansą, skelbia derybų pradžią su šalimi, o tam, kad derybos vyktų efektyviai, steigiama Ukrainos ir NATO taryba.

„Tokia formuluotė leistų paimti visą procesą į NATO šalių ir Ukrainos rankas“, – kalbėjo politologas.

Tokiu atveju, anot jo, Rusijos prezidentui nebūtų suteikiamas šansas vilkinti karo pabaigą.

Vis dėlto A. Medalinskas pridūrė, kad esminis klausimas yra ne formuluotė, o apsisprendimas duoti aiškų signalą Ukrainai dėl narystės.

NATO ir Ukrainos tarybos steigiamasis posėdis turėtų įvykti Vilniuje trečiadienį.

Pasak R. Vilpišausko, tokios tarybos steigimas Ukrainoje būtų priimtas kaip pozityvus signalas, jei būtų siunčiama aiški žinia, kad tai – tik tarpinė stotelė, papildomas politinių santykių stiprinimo elementas, turintis atvesti šalį į Aljansą.

NATO lyderiai Vilniuje taip pat turėtų sutarti, jog iš Ukrainos kelio į Aljansą būtų pašalintas Narystės veiksmų plano reikalavimas.

Tai yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa.

Tačiau M. Šešelgytė sako, kad Ukrainos kelyje į NATO svarbus „ne plano klausimas, bet aiškios darbotvarkės“. Pasak jos, Ukraina „tuos NATO standartus vejasi ne dienomis, o valandomis.“

Susitikimo išvados – poslinkis Lietuvos kryptimi

Diskusijos apie Ukrainos reikalus kiek užgožia būsimus viršūnių susitikimo klausimus, susijusius su rytinio Aljanso sparno saugumo užtikrinimu.

Vis dėlto susitikimo išvakarėse Aljanso narės patvirtino regioninius gynybos planus, NATO lyderiai taip pat turėtų įtvirtinti regiono oro gynybos koncepciją, pabrėžti kitas pastangas sustiprinti pažeidžiamiausias bloko šalis.

Anot R. Vilpišausko, NATO viršūnių susitikimas parodys, kiek valstybės sutaria dėl svarbiausių jų saugumui egzistuojančių grėsmių.

„Tikėtina, kad tas sutarimas, kompromisas, jo turinys dar šiek tiek pasislinks arčiau to, kaip jį supranta Lietuva ir kitos šio regiono NATO valstybės, kitos Baltijos šalys, Lenkija. Manau, kad tai būtų svarbu Lietuvos interesų požiūriu“, – tvirtino profesorius.

Jis kalbėjo nemanantis, kad susitikimo išvados visiškai tenkins Lietuvą, tačiau „jos turėtų rodyti poslinkį ta kryptimi.“

Pasak M. Šešelgytės, NATO viršūnių susitikime bus tam tikrų susitarimų, kurie pasakys, kad Aljansas lieka stiprus ir vieningas, pasirengęs gintis.

„Tai ir rytinio flango stiprinimas, ir įsipareigojimas skirti daugiau gynybai, bet taip pat pasakys, kad dėl išorės ko gero mes turime skirtingas nuomones ir mūsų tam tikri interesai, nenukreipti į kolektyvinę gynybą, išsiskiria“, – sakė VU TSPMI direktorė.

Viena didžiausių viršūnių susitikimo intrigų buvo susijusi ir su tuo, ar Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) galop pritars Švedijos narystės NATO ratifikavimui.

Pirmadienio vakarą po kelias valandas trukusių pokalbių NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Ankara nebevetuos Švedijos narystės.

2023 07 11 08:12
Spausdinti