Konservatoriai siūlo sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas, o atsiradusią laisvą vietą užpildyti nauja ministerija, besirūpinančia aukštųjų technologijų plėtra.

Įstatymo projektą parengę opozicijos atstovai sako, kad šiuo metu valstybėje trūksta išskirtų prioritetų, todėl aukštųjų technologijų plėtra stringa, o tai ateityje gali stabdyti ūkio augimą. Ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo, kad įstatymu prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis būtų pripažįstamos informacijos technologijos, gyvybės mokslų technologijos ir fotonika. Pagal projektą, Vyriausybė būtų įpareigota užtikrinti, kad joms tektų ne mažiau kaip 80 proc. Europos Sąjungos lėšų iš vadinamosios „Sumaniosios specializacijos“ strategijos. Šiais klausimais rūpintis pavesti siūloma naujai steigiamai ministerijai arba reformuotai dabar veikiančiai ministerijai. Politikai įgyvendinti būtų įsteigiama Vyriausiojo mokslininko agentūra, ji suvienytų dabar veikiančias skirtingas institucijas. Konservatorių siūlymu, projektams finansuoti būtų kuriamas Lietuvos strateginių investicijų fondas. Siekiant nedidinti ministerijų skaičiaus, iniciatoriai siūlo svarstyti Energetikos ir Susisiekimo ministerijų sujungimą.

Algos viršija našumą

Opozicijos atstovai sako, kad be proveržio aukštųjų technologijų srityse Lietuvai gresia pakliūti į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus, kai algos auga greičiau nei našumas, ir dėl to ima strigti eksportas. Šiuo metu „Sumaniosios specializacijos“ strategija Lietuvoje apima keliolika sričių, pradedant maisto technologijomis ir baigiant kenksmingų atliekų tvarkymu bei saulės energijos plėtra. Inovacijomis Lietuvoje rūpinasi kelios valstybės institucijos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras bei viešoji įstaiga Lietuvos inovacijų centras. Europos Komisija šiemet parengtoje ataskaitoje perspėjo, kad nors po krizės patikimai atsigavo Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, bet investicijų ir našumo augimo rodikliai į prieškrizinį lygį negrįžo. „Lietuvai turtėjant, jos našumo rezultatus neigiamai veikia prasti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai, vidutiniška švietimo kokybė ir neveiksmingos suaugusiųjų mokymosi programos. Šie veiksniai taip pat yra būsimo augimo kliūtis, nes tikimasi, kad našumo augimą vis labiau lems žiniomis grindžiama veikla“, – teigia Briuselio ekspertai. Anot Europos Komisijos, galimybių padidinti našumą teikia geresnis viešųjų investicijų planavimas, didesnis skaidrumas ir konkurencija viešųjų pirkimų srityje, geresnis mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei įgyvendinimas ir švietimo kokybės gerinimas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.