ES TarybaPrezidentas Gitanas Nausėda atmeta kritiką dėl naujojo Lietuvos komisaro skyrimo stabdymo. Kartu jis „savo draugus konservatorius“ ragina nusiraminti: „Niekas neturi būti Lietuvoje iš anksto garantuotas, kad bus pasiūlytas (į Europos Komisiją – red. past.) ir prezidentas pritars jo kandidatūrai.“
Tai jis pareiškė naktį į antradienį Briuselyje po nesėkmingų ES valstybių lyderių neformalių derybų dėl aukščiausių ES postų. Jis kartu atmetė kritiką dėl nepriklausymo nė vienai iš Europos politinių partijų, dėl ko esą Lietuva praranda įtaką ir gali nesulaukti reikšmingo posto naujojoje Europos Komisijoje.
„Nieko ji (Lietuva – red. past.) nepralaimi. Iš tiesų šios kalbos yra, matyt, mano draugų konservatorių. Visiškai ne apie tai kalbama“, – teigė Lietuvos žurnalistams prezidentas.
Tikrai siūlau dar kartą nusiraminti. Jau vieną kartą siūliau ir siūlau dar kartą nusiraminti ir tiesiog suprasti, kad politiniai procesai turi savo logiką ir mes eisime pagal šiuos procesus.
Tikėtina, kad atsakydamas į kai kurias kalbas, kad į ES diplomatijos vadovus galbūt kandidatuotų Gabrielius Landsbergis, jei esą ES lyderių derybose dalyvautų konservatorių atstovas, G. Nausėda paaiškino, kodėl palaikė Estijos premjerės Kajos Kallas kandidatūrą į šį svarbų postą: „Kalbama apie tai, kad (Europos – red. past.) rinkimuose buvo surinktas tam tikras balsų skaičius, partijos, kurios sudarė valdančiąją koaliciją, pasiskirstė pozicijas, postus ir pagal šį pasidalijimą užsienio reikalų komisaro, – pavadinkime jį taip, – portfelis atitenka „Renew“ šeimai, kaip tariant, liberalų šeimai. Tai šiuo atveju kalbama apie tai, kad Estijos premjerė buvo minima kaip reali kandidatė ir ji turi tam tikrą privilegiją, palyginti su kitais, nes ji yra premjerė ir ji yra liberalų partijos šeimos atstovė, be kitą ko, yra artima mūsų regionui. Dėl tos priežasties nematau pagrindo nepalaikyti jos. Ir tai savo kalboje pasakiau. Taip, viskas čia yra gerai – geografinis balansas turi būti išlaikytas.“
Prezidentas taip pat atmetė kaltinimus, kad jis stabdo G. Landsbergio kandidatūrą į Europos komisarus.
„Kaip galima paskelbti kandidatą, jei Europos Vadovų Taryboje nėra sutarimo, kas bus Europos Komisijos prezidentas? Į ką kreiptis? Kas formuos kabinetą? Kas formuos visą Komisiją? Tai yra mėginimas dirbtinai kaitinti situaciją, tikintis, kad iš šito drumsto vandens kažkas naudinga išeis. Tikrai siūlau dar kartą nusiraminti. Jau vieną kartą siūliau ir siūlau dar kartą nusiraminti ir tiesiog suprasti, kad politiniai procesai turi savo logiką ir mes eisime pagal šiuos procesus“, – aiškino jis.
Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad apie galimus Komisijos porfelius kalbėsis, kai ateis laikas, bet niekas neturi būti Lietuvoje iš anksto garantuotas, kad bus pasiūlytas ir prezidentas pritars jo kandidatūrai į Europos komisarus: „Šito sprendimo aš dar nesu priėmęs, ir jeigu kas nors galvoja, kad tai padarys apeidamas mane, labai klysta.“
Jis dar kartą pakartojo, kad „turi būti pasiūlytas kandidatas į komisarus, kuris turi būti su prezidentu suderintas, ir jau prezidentas, o ne premjeras, – pataisysiu ministrą, – teikia šitą kandidatą Lietuvos Respublikos Seimui. O Lietuvos Respublikos Seimas… vėlgi, jei kokie kandidatai įsivaizduoja, kad bus a priori patvirtinti, jie irgi klysta.“
„Dėl pozicijų mes kalbėsimės, kai tik bus aišku, kad ta dėlionė, kuri dabar rutuliojasi, pasibaigs sėkmingai ir tos asmenybės bus patvirtintos. Ir manau, kad Lietuva turi pagrindo siekti ir turėti ambicijų reikšmingam portfeliui“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Pirmadienio vakarą konservatorių partijos atstovė Europos Parlamente ir Europos liaudies partijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė sukritikavo prezidentą, kad jis esą priešinasi G. Landsbergio kandidatūrai ir dėl to Lietuva neva gali negauti svarbios pozicijos Komisijoje.
Prezidento laikysena, ne tik nebandant padėti, bet ir kaišiojant pagalius, yra labai kenkianti Lietuvos svoriui, autoritetui.
„Tik nuo to, ar Lietuvos prezidentas G. Nausėda nustos priešintis G. Landsbergio kandidatūrai, priklausys tai, kokios svarbos poziciją būsimoje Europos Komisijoje turės Lietuva. Mes esame stiprūs saugumo ir užsienio politikos srityje, mus gerbia ir mūsų įsiklauso“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.
„Prezidento laikysena, ne tik nebandant padėti, bet ir kaišiojant pagalius, yra labai kenkianti Lietuvos svoriui, autoritetui. Užuot pasinaudojus Europos liaudies partijos neginčijama sėkme ir pergale, bandoma stabdyti Lietuvos įtaką europiniuose reikaluose“, – pridūrė R. Juknevičienė.
Anksčiau pirmadienį G. Landsbergis, kuris lankėsi Briuselyje vykusiame Europos liaudies partijos susitikime, atsisakė komentuoti savo galimybes tapti Europos komisaru nuo Lietuvos, o paklaustas apie derybas su prezidentūra atsakė: „Turbūt reiktų šį klausimą užduoti premjerei, bet kurio atveju tai yra jos prerogatyva. Tik noriu priminti, kad klausimas yra kur kas platesnis ir vyksta diskusijos dėl naujų dviejų ministrų, kurių ieškoma jau šioje Vyriausybėje, bei lygiai taip pat dėl būsimo Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Tai reikia suprasti, kad tų diskusijų aprėptis yra tikrai plati ir, matyt, premjerė mato visa tai bendrame kontekste.“
Jis taip pat sakė, kad kitos regiono valstybės jau pateikė savo kandidatus, todėl „laikas tiksi ir reikia daryti sprendimus“.
