ELTAPrieš beveik penkerius metus tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui pranešus apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose, konservatoriai žėrė jam kritiką dėl galimo interesų painiojimo ir ragino trauktis iš pareigų.
Politologai sako, kad panašių raginimų būsimos rinkimų kampanijos metu tikriausiai sulauks ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė, dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto jie abejoja, ar tai paveiks konservatorių rinkėjų nuomonę.
Pats S. Skvernelis BNS teigia nuoskaudos dėl anuomet reikštos kritikos nejaučiantis, tačiau konservatorių raginimus žada priminti per 2024 metų prezidento rinkimų kampaniją.
„Žodis – ne žvirblis“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
„Istorija su prezidento kampanija apsisuko. Ir dabar, demonstruodami savo aukštą standartą, pažiūrėsime, ar tuos žingsnius padarys patys“, – kalbėjo politikas.
„Vadovaujantis ta logika, kuri buvo beveik prieš penkerius metus išsakyta, premjerė turėtų pasitraukti iš pareigų ar laikinai išeiti tam laikotarpiui, nesinaudoti tarnybiniais automobiliais, Vyriausybės resursais, labai aiškiai skirti laiką, kada ji yra premjerė, kada kandidatė“, – pridūrė jis.
„Kova be taisyklių“
Buvęs premjeras S. Skvernelis apie kandidatavimą praėjusiuose rinkimuose pranešė 2019 metų sausį, darbo išvykos Rusnėje metu. Tuo metu jis trečius metus ėjo ministro pirmininko pareigas.
Tą pačią dieną tuomet opozicijoje buvusių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis paragino S. Skvernelį palikti premjero postą.
„Mes matėme žmones, kurie yra šalia S. Skvernelio – tai yra ir jo patarėjai, ir kabineto vadovė. Ir tai kelia papildomų klausimų – ar premjeras nesinaudoja administraciniais resursais dabar jau oficialiai prezidento kampanijai. Tai draudžiama Lietuvos įstatymų, kai kurie politikai jau yra nubausti. Ir manau, kad tokių klausimų dėl galimai neskaidrios premjero kampanijos bus tikrai kur kas daugiau“, – LRT televizijai tada sakė G. Landsbergis.
„Dėl to aš raginčiau premjerą nedelsiant trauktis iš premjero posto“, – pridūrė jis.
Šį atvejį tyrė ir Vyriausioji rinkimų komisija, tačiau galiausiai konstatavo neturinti pakankamai duomenų ir negalinti nustatyti, ar S. Skvernelis pasinaudojo tarnybine padėtimi.
„Nemanau, kad politiniame lauke visos priemonės galimos. Jei į politinį priešininką žiūri kaip į konkurentą, tai tu elgiesi su konkurentu, laikydamasis elementarių padorumo ir garbės reikalavimų. Jei į konkurentą žiūri kaip į priešą, tai tada naudoji visas priemones, kurios atrodo priimtinos, bet dažnai yra peržengiančios visas ribas“, – šią savaitę BNS sakė S. Skvernelis.
„Pagal jų elgesį, aš nekalbu apie pačią I. Šimonytę, visos kampanijos metu atrodė, kad į mane taip žiūrima. Tai buvo kova be taisyklių. Nejaučiu jokios nuoskaudos, bet gyvenime yra tam tikra karma, kuri atsigręžia. Kaip sakoma, prieš kasdamas kitam duobę, pagalvok, ar pats neįkrisi“, – pridūrė jis.
2019 metų prezidento rinkimuose S. Skvernelis nepateko į antrąjį turą ir liko trečias. Ilgą laiką jis teigė antrą kartą prezidento rinkimuose dalyvauti neketinantis.
Tą patį politikas kartoja ir dabar, tačiau tvirtina, kad jo poziciją gali pakeisti partiečiai, nuo spalio vidurio pradėsiantys kelti kandidatus.
„Klasikinio konservatorių rinkėjo nepaveiks“
Nelikus nė vieno konkurento, premjerė I. Šimonytė šią savaitę tapo valdančiosios TS-LKD kandidate į prezidentus.
Ministrė pirmininkė sako nemananti, kad prezidento rinkimų kampaniją bus sudėtinga suderinti su premjerės pareigomis, nes ji prasidės tik tada, kai paaiškės visi kandidatai.
„Man atrodo, buvęs ministras pirmininkas S. Skvernelis buvo pasiėmęs atostogas tada, kada jau buvo pats kampanijos įkarštis, tai aš lygiai tą patį padarysiu ir tikrai manau, kad suderinsiu“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS sakė, kad kritika S. Skverneliui ir raginimas trauktis iš pareigų atsisuks prieš pačius konservatorius.
„Aš manau, kad taip, jinai bus naudojama, bet realiai ji nepaveiks to klasikinio konservatorių rinkėjo, o tiems, kurie neapsisprendžia, nežino, už ką balsuoti, ką jie palaiko – ar dešinę, ar centrą, ar ką nors, ką vadiname nesisteminiais kandidatais, tai čia turės labai daug įtakos, kas tie kiti kandidatai“, – teigė politologė.
Ji pridūrė, kad eiti aukštas politines pareigas ir dalyvauti rinkimuose yra sunku, nes reikia suderinti daug veiklų, tačiau, kita vertus, pats postas tampa reklaminiu atributu.
„Ir tada buvo konservatoriai teisūs, ir dabar, jeigu opozicija teiks tą kaltinimą, jie bus teisūs, bet tokia yra praktika“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Gintaras Šumskas BNS tvirtino, kad net jeigu dabartinė opozicija mestų kaltinimus I. Šimonytei dėl buvimo premjere ir dalyvavimo prezidento rinkimuose, tai neturės jokios įtakos jos pasirodymui.
„Kažin ar elektoratas labai kreips į tai dėmesį, tuos niuansus. Žinoma, ekspertai, žurnalistai, tą mes pastebime, žinome, kad ji visada turės geresnę tribūną, geresnį priėjimą prie viešumos, žiniasklaidos, bet elektoratui nemanau, kad tai bus lemiantis momentas“, – kalbėjo politologas.
Politologai išskiria patirtį
Savo vidinius rinkimus dėl partijos nominacijos konservatoriai vadina demokratijos švente, tačiau nelikus konkurentų I. Šimonytei oponentai ėmė kelti klausimą, ar ji apskritai įvyko.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili sakė nemananti, kad kitų potencialių varžovų kandidatūrų atsiėmimas eliminuoja demokratijos šventę.
„Aš visgi manau, kad to ir galėjome tikėtis. Tai yra ganėtinai racionalus, logiškas pasirinkimas. Tikėtina, kad buvo dėliojama, galvojama, strateguojama, ir šią akimirką, matyt, tai yra variantas, kuris, projektuojant ne tik prezidento rinkimus, bet ir parlamento rinkimus, yra ganėtinai protingas žingsnis“, – sakė ji.
G. Šumskas konservatorių pasirinkimą vadino saugiu variantu.
„Galbūt šiek tiek ir nustebino, kad antrą kartą bandys į tą pačią upę bristi, žinant visas prognozes, sociologinius tyrimus. Greičiausiai tai nebus koks nors labai sėkmingas bandymas, bet tikriausiai tai bus tiesiog labiau noras mobilizuoti elektoratą, dar kartą apie save priminti“, – teigė ekspertas.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose yra ryškiausias favoritas, nors sprendimo, ar dalyvaus juose, dar nėra paskelbęs.
G. Nausėda jau rungėsi su I. Šimonyte 2019 metų prezidento rinkimų antrajame ture, jie atitinkamai surinko po 65,68 proc. ir 33.04 proc. balsų.
Politologai sako, kad didžiausias premjerės privalumas rinkimuose bus patirtis.
„(...) Vertinant kitus kandidatus, kurie jau yra paskelbti arba patys yra pasiskelbę, ar gandai sklando, kad jie bus parinkti politinių jėgų, tai mes daugiau tokių kandidatų su tokia didele patirtimi, įdirbiu kaip premjerė, neturime“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose iki šiol be I. Šimonytės yra paskelbę Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Celofano pravarde žinomas Antanas Kandrotas, opoziciniai „valstiečiai“ iškėlė buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
