Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


POLITINĖS INTRIGOS
Konservatorių partijos užkulisiai: pralaimėtos komunikacinės kovos ir lyderystės stoka
IQ
Linas Kontrimas.

Nauja savaitė – nauji rūpesčiai konservatoriams. Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir kalbėjosi apie krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą.

Netrukus paaiškėjo ir kitas Vyriausybės skandalas. Penktadienį į premjerę kreipėsi švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, kuris taip pat buvo pateikęs premjerei atsistatydinimo prašymą, bet jo I. Šimonytė nusprendė nepriimti.

„Komunikacinė kova buvo pralaimėta tuomet, kai Tėvynės sąjunga nusprendė iš principo keisti politinės komunikacijos taisykles ir rašyti savo, tiksliau, nekomunikuoti arba komunikuoti įsivaizduodama, kad tai, ką jie mąsto, ir kiti mąstys taip pat“, – tokiais žodžiais situaciją „Alfa taškas“ laidoje apibūdino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimų centro direktorius Linas Kontrimas.

Neramumai partijoje tęsiasi ilgą laiką

Pasak L. Kontrimo, tai, kas dabar plika akimi matoma visuomenei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos viduje vyksta jau ne vienus metus.

„Tai, ką mes matome dabar, ką matėme anksčiau, yra tik sugriuvusios komunikacijos pavyzdžiai. Iš to, ką agirdžiu bendraudamas su Tėvynės sąjungos nariais, jie neramūs yra jau trejus metus.

Jie mato, kaip bendraujama viduje, mato, kokie sprendimai priimami, kur juda pati partijos demokratijos samprata, kur link juda vidinis kalbėjimasis ir vidinė diskusija, kokia yra partija“, – komentavo direktorius.

Pašnekovo žiniomis, valdančiąją daugumą išsikovojusi TS-KLD norėjo, kad jos lyderiu taptų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tačiau šis tokios garbės atsisakė.

„Mes matome partiją, kurios lyderis, vadovas, atsisakė dėl vienokių ar kitokių priežasčių būti lyderiu, mes nematome, kad partijai vadovautų G. Landsbergis.

Tuo pat metu neoficialia lydere tapo premjerė Ingrida Šimonytė. Mes matome, kad ši partija bent komunikacine prasme yra įklimpusi giliai į purvą“, – kalbėjo ekspertas.

Lipa ant to paties grėblio

L. Kontrimo nuomonei laidoje pritarė ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė. Jos teigimu, premjerai turi teisę atleisti ministrus dėl bet kokių, netgi asmeniškų, priežasčių, tačiau privalo dėl to ir deramai komunikuoti.

„Tai, kas įvyko penktadienį, parodo, kad vėl lipame ant to paties grėblio. Penktadienį įvyko komunikacinė krizė, o šeštadienį dar prie viso to ministras, vis dar einantis pareigas, papylė tokios informacijos, perpildytos, jo manymu, nuomonės. Tuomet įvyko reputacinė krizė“, – teigė G. Burbulytė.

Pasak politologės, tokia komunikacinė krizė jau turi pasekmių, kurios kainuos ilgą gynybos kompensavimo susitarimo klausimą.

„Mes matome, kad dėl gynybos kompensavimo susitarimas neaišku, ar bus greitu metu pasiektas, nes opozicija pasitraukia, verslas išsakė aiškiai savo pozicijas, kad dalyvauti procese gali, bet ar priims sprendimą, irgi neaišku, jeigu nedalyvaus opozicija.

Visa tai apibendrinus priežasčių atleisti konkrečiai šį ministrą tikrai buvo ir anksčiau“, – komentavo politologė.

„Mes pasakėme, o tu vykdyk“

L. Kontrimo nuomone, TS-LKD vykdoma vidaus ir užsienio politika nuo pat pradžių buvo apgaubta nežinios skraiste, kurios niekas, be jų pačių, negalėjo suprasti.

„Jie neaiškina, nepasakoja, ką sumano, ką planuoja, kokie bus tam tikrų sprendimų dedamieji, kokie bus resursai. Kai yra tokia neaiški ir chaotiška vadyba, peršasi mintis, kad jie nenori bet ko paimti, net ir iš savo partijos žmonių.

Aukščiausias pozicijas turi užimti tokie, kurie sutiktų su tokia politine vadyba, su tokia politinės darbotvarkės sudarymo kultūra, kad „mes pasakėme, o tu vykdyk“.

Ir aš galvoju, kad mes šioje situacijoje jau turime ne tik Tėvynės sąjungos problemą, bet jau kaip valstybės valdymo problemą“, – sakė L. Kontrimas.

2024 03 20 12:28
Spausdinti