Parlamentaras Jurgis Razma parengė ir įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria siūlo įstatymu uždrausti per Seimo rinkimus skelbti dalį rinkimų rezultatų, kol neįvyks antrasis balsavimo turas.

Jis siekia, kad iki antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos būtų draudžiama skelbti partijų kandidatų reitingavimo rezultatus. „Išankstiniai rezultatai apie gautus kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmumo balsus skelbiami tik po pakartotinio balsavimo pabaigos“, – rašoma projekte. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pasibaigus pirmajam turui paskelbiama, kiek kokia partija gavo balsų ir mandatų, kiek partijų kandidatai surinko pirmumo balsų bei kiek kuris kandidatas sulaukė balsų vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas vienmandatėje apygardoje iškart nelaimi daugiau kaip pusės balsų, rengiamas antras rinkimų turas. „Jeigu pakartotiniuose rinkimuose konkuruoja jau daugiamandatėje faktiškai išrinktas kandidatas ir kitas kandidatas, kuris nėra išrinktas daugiamandatėje apygardoje, tai pastarasis neretai tą aplinkybę ir akcentuoja savo rinkimų kampanijoje: sveikina konkurentą jau tapus Seimo nariu, apeliuoja į rinkėjų „praktiškumą“ – balsuokit už mane, turėsite du atstovus“, – savo pataisą grindžia J. Razma. „Tokia žinia demotyvuoja jau faktiškai išrinktą daugiamandatėje apygardoje kandidatą remiančius rinkėjus dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose: kam stengtis, juk jų kandidatas jau ir taip bus Seime“, – teigė konservatorius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė tvirtino, kad šis pasiūlymas kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Pasak jos, dalies rezultatų neskelbimas kurį laiką gali sukelti interpretacijų dėl visų rinkimų skaidrumo, be to, neaišku, kaip reikėtų užtikrinti informacijos saugumą. „Pačių kandidatų pastangų sužinoti rezultatus gali būti dedama nemažai, ir kitas dalykas – kaip skaidrumas šioje vietoje. Kuo ilgiau neskelbiame informacijos, tuo labiau gali kilti interpretacijų, kodėl neskelbiame. Kuo greičiau rinkėjai, politinių partijų atstovai, kandidatai sužino tą informaciją, tuo labiau tikėtina, kad viskas vyko skaidriai ir be jokių trikdžių ar pašalinių intervencijų“, – BNS sakė VRK pirmininkė. „Be to, mums reikėtų užtikrinti, kad apylinkių komisijų nariai, kurie skaičiuotų tuos biuletenius ir balsus, nepaskelbtų dalies informacijos“, – pridūrė ji. L. Matjošaitytė pripažino, kad VRK retkarčiais sulaukia kandidatų skundų dėl to, kad varžovas agituoja už jį nebalsuoti vienmandatėje apygardoje, nes jis jau išrinktas pagal partijos kandidatų sąrašą. Anot jos, tuomet kandidatai ir patys turėtų pasistengti tinkamai informuoti rinkėjus, kodėl jie turi ateiti balsuoti. „Vakarų demokratinėse valstybėse stengiamasi, kaip įmanoma greičiau paskelbti rinkimų rezultatus, nedelsti, nelaukti, neversti politinių partijų, kandidatų, rinkėjų nerimauti ir daryti įvairias interpretacijas“, – pabrėžė ji. 141 parlamentaras Lietuvoje renkamas pagal mišrią sistemą. 70 Seimo narių renkama pagal partijų sąrašus, 71 – vienmandatėse apygardose.