Naujoji Seimo dauguma užsimojo keisti net kelis Konstitucijos straipsnius. Tai pavojinga tendencija.
Iki pastarųjų Seimo rinkimų politinio gyvenimo paraštėse tūnojusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) garsėjo kaip didžiulė referendumų entuziastė, gebanti surinkti įspūdingą skaičių parašų. Gavusi apie 320 tūkst. parašų, ši partija pasiekė, kad 2014 m. būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo. Iniciatyvinė grupė siūlė 47 straipsnį pakoreguoti teiginiu, kad „žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“.
Tuomet balsavo vos 14,98 proc. rinkėjų – tolokai nuo būtinų bent 50 proc., kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Nors iniciatyva nepasiekė tikslo, gebėjimas surinkti tiek parašų buvo ženklas, kad LVŽS turi rimtą organizacinį potencialą. Kaip rodo šių metų Seimo rinkimų rezultatai, jo neįvertino nei pagrindinės politinės partijos, nei politologai ir sociologai. Netikėtai laimėjusi rinkimus, LVŽS pasiryžusi išnaudoti milžinišką rinkėjų suteiktą pasitikėjimą. Turėdama valdžios svertus savo rankose, partija sieks įgyvendinti sumanymus, galbūt reikalausiančius net kelių Konstitucijos pataisų.
Sankirta su ES teise
Viena tokių iniciatyvų – alkoholio prekybą perkelti į valstybinį monopolinį tinklą. Ši idėja akivaizdžiai kertasi su Konstitucijos 46 straipsnio nuostata: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningą konkurencijos laisvę.“
Seimas gali pakeisti šią nuostatą – dėl jos turėtų būti balsuojama du kartus, o tarp balsavimų privalo būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos pataisa bus laikoma priimta, jeigu kiekvienąsyk už tai balsuos ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Tai reiškia, kad 76 narius turinti valdančioji koalicija, kurią sudaro LVŽS ir socialdemokratai, turės ieškoti paramos kitose frakcijose – daugiausia kalbama apie galimą „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) paramą balsuojant dėl konkrečių Konstitucijos pataisų.
IQ kalbintas konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius skeptiškai vertina idėją kurti valstybinę monopoliją. „Manyčiau, kad nėra jokio reikalo keisti Konstitucijos nuostatas, kurios draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką. Tai labai svarbus Lietuvos ūkio funkcionavimo principas, jis lemia kai kurių kitų Konstitucijos nuostatų turinį. Alkoholio vartojimą galima sumažinti nedarant minėtos Konstitucijos pataisos, o įstatymais nustatant alkoholio pardavimo ribojimus, pavyzdžiui, kad jis būtų parduodamas tik specializuotose parduotuvėse, sutrumpinamas tokių parduotuvių darbo laikas, padidinamas asmens amžius, kurio sulaukus galima įsigyti alkoholio, keliami akcizai, didinamos baudos už nustatytos alkoholio pardavimo tvarkos pažeidimus“, – argumentus dėstė V. Sinkevičius.
Konstitucijoje įtvirtintos referendumų skelbimo tvarkos kritika išduoda LVŽS populizmą, kuris būdingas daugeliui Europos radikaliųjų kairės ir dešinės judėjimų, siekiančių įtvirtinti plebiscitinę demokratiją.
Kitokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Petras Ragauskas. Jo požiūriu, kurti valstybinę monopoliją yra tikslinga ir pagrįsta, nes tai orientuota į reikšmingos socialinės problemos sprendimą. IQ pašnekovas įsitikinęs, kad šio sumanymo nederėtų painioti su visiškai nerimtais siūlymais mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 ar neleisti jiems būti ministrais, nes tam irgi reikėtų Konstitucijos pataisų.
Pasak P. Ragausko, dėliodami ministrų kandidatūras pastarosios nuostatos nuosekliai nesilaiko net ir patys idėjos sumanytojai. Vis dėlto alkoholizmo problema yra vienas rimčiausių Lietuvą kamuojančių skaudulių. Pašnekovas teigė: „Žinoma, būtina diskutuoti ir skaičiuoti, ar alkoholio prekybos monopolis tikrai duos siekiamų rezultatų ir nesukels tokių šalutinių efektų kaip išaugusi kontrabanda ir spirito skiedinių vartojimas, bet dėl problemos masto, manyčiau, diskusijos nėra. Tad atidžiai pasvėrus argumentus ir kontrargumentus (ypač monopolį įsivedusių šalių patirties kontekste), ir skaičiavimams rodant, kad alkoholio vartojimo žala (bet ne vien suvartojimo lygis) tikrai turėtų mažėti, kodėl nepabandžius?“
Oficiali Konkurencijos tarybos pozicija tokia, kad monopolijos įvedimas bet kurioje ūkinės veiklos srityje smarkiai apribotų konkurenciją. Vis dėlto šiuo metu viešojoje erdvėje svarstoma valstybinės alkoholio prekybos monopolijos idėja susijusi su demokratiniu būdu priimamais politiniais sprendimais, kurių poveikis konkurencijai gali būti vertinamas greta kitų veiksnių, ieškant tinkamos vertybių pusiausvyros.
Praėjusiame IQ numeryje rašėme, kad prieš 20 metų į ES stojusios Skandinavijos šalys turėjo prisitaikyti prie Bendrijos teisės ir sušvelninti monopolinę alkoholio gamybos ir prekybos politiką. Apie valstybinės monopolijos ir ES teisės suderinamumą diskutuojama ir naujosios Vyriausybės programos kontekste. Pasak V. Sinkevičiaus, kol kas neįmanoma pasakyti, ar pakeitus Konstitucijos 46 straipsnį nebus pažeista ES teisė, nes formuluotė „valstybės monopolis prekybai alkoholiniais gėrimais“ yra labai abstrakti, iš jos neįmanoma suprasti, koks bus nurodyto monopolio turinys. Monopolį, jeigu bus priimta Konstitucijos pataisa, turės įtvirtinti konkretus įstatymas, tik tada bus galima įvertinti, ar jis nepažeidžia esminio ES teisės reikalavimo užtikrinti laisvą prekių judėjimą.
Konkurencijos tarybos pozicijoje nurodoma, jog pagal ES konkurencijos teisę valstybinės monopolijos savaime nėra draudžiamos, tačiau įmonėms, kurioms suteiktos monopolinės teisės, kaip ir kitoms dominuojančią padėtį rinkoje užimančioms bendrovėms, pagal ES teisę ir Lietuvos konkurencijos taisykles draudžiama piktnaudžiauti turima padėtimi. ES konkurencijos taisyklės papildomai numato pareigą valstybėms susilaikyti nuo veiksmų, kuriais sudaromos sąlygos monopolines teises turinčioms įmonėms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Kita vertus, ES neapsiriboja vien konkurencijos teise. Pasak P. Ragausko, ji šiuo požiūriu gana lanksti, jos apeiti net nereikia. Svarbu, kad tokie draudimai netaptų tam tikrų gamintojų diskriminavimo priemone arba užslėptu prekybos tarp ES valstybių narių apribojimu.
P. Ragauskas primena apie Sutarties dėl ES veikimo 36 straipsnį: „34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ir tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos […] sumetimais.“
Kita vertus, Europos Teisingumo Teismas yra nustatęs tam tikras ribas, kurių peržengti nederėtų net ir steigiamosiose sutartyse esančių išlygų kontekste. Antai byloje C 170/04 nurodyta, kad negalima drausti asmeniui pačiam įsivežti alkoholio iš užsienio. P. Ragauskas nuogąstauja, kad, atsižvelgiant į pigaus alkoholio apsčiai turinčias kaimynes ES nares Latviją ir Lenkiją, mūsų piliečių galimybės atrodytų kiek kitaip nei, tarkime, švedų.
Populizmas ir Konstitucijos stabilumo svarba
LVŽS ir socialdemokratų Vyriausybės programoje įrašyta ir daugiau idėjų, kurioms įgyvendinti reikėtų Konstitucijos pataisų: Seimo rinkimų datos perkėlimas iš spalio į kovą, Seimo narių skaičiaus sumažinimas nuo 141 iki 101, tarėjų dalyvavimas teisminiuose procesuose, dvigubos pilietybės įteisinimas. Manoma, kad siekiant įgyvendinti pastarąjį sumanymą gali prireikti referendumo.
Verta pabrėžti, kad valstiečiai žalieji 2014 m. referendumu bandė pakeisti ne tik 47 Konstitucijos straipsnį, bet ir 9, 147 straipsnius, reglamentuojančius referendumų rengimo tvarką. LVŽS atstovai siekė, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų (dabar reikalaujama 300 tūkst.).
2016 m. Seimo rinkimuose triumfavusios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis norėtų keisti ir konstitucinio Referendumo įstatymo 7 straipsnį, pagal kurį Konstitucijos pirmo skirsnio („Lietuvos valstybė“) pakeitimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. LVŽS lyderio įsitikinimu, šią nuostatą derėtų keisti ir įtvirtinti, kad sprendimas būtų priimtas paprasta referendume dalyvavusių piliečių dauguma.
Konstitucijoje įtvirtintos referendumų skelbimo tvarkos kritika išduoda LVŽS populizmą, kuris būdingas daugeliui Europos radikaliųjų kairės ir dešinės judėjimų, siekiančių įtvirtinti plebiscitinę demokratiją. Tokio tipo judėjimai nepakenčia atstovaujamosios demokratijos institutų ir įvairių tarpinių sprendimų priėmimo pakopų, trokšta su tautos pagalba įgyvendinti greitus, kartais net santvarkos pamatus išklibinančius sprendimus. Valstybės stabilumą ir tęstinumą vertinantiems politikams tokia pozicija atrodo pavojinga, nes, smarkiai išaugus referendumų skaičiui ir piliečių daugumai balsuojant neišmintingai, valstybė gali nugrimzti į politinį chaosą.
Tokie sumanymai kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas veikiau yra taktika užsidirbti greitų politinių taškų, o ne strateginės reikšmės ilgalaikiai valstybės raidos kelrodžiai, dėl kurių būtų verta keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Vis dėlto daugeliui gyventojų imponuoja primityvioji demokratijos kaip aritmetinės daugumos valdymo samprata. Žemės referendumo iniciatyvinės grupės narys Romas Kaulinis palaiko šį sentimentą: „Mes tiesiog paskaitėme Konstituciją, ir 2 straipsnyje parašyta aiškiai ir nedviprasmiškai: „Lietuvos valstybę kuria Tauta.“ O suverenitetas priklauso tautai. Neparašyta, kad teisininkams, prokurorams ar Seimui. [Jei] Europos teisė yra aukščiau mūsų, tokiu atveju, gerbiami teisininkai, išbraukite šias pradines nuostatas iš Konstitucijos ir nekvailinkite žmonių.“ Panašiai apie būtinybę „valstybę grąžinti žmonėms“ ir absoliučią tautos valios viršenybę daug kartų yra kalbėjęs R. Karbauskis.
Vis dėlto Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas primena, jog Konstitucija yra darni, vientisa vertybių visuma. Vienoje LRT laidoje jis aiškino: „Tam tikros vertybės yra tokios, kurių atšaukti negali net ir pati tauta. Tai tam tikros amžinosios nuostatos, kurios įtvirtintos, pavyzdžiui, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akte, aš turiu galvoje nepriklausomybę ir demokratiją, kurios net referendumu negali būti panaikintos.“
Dar daugiau, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija, respublika – glaudžiai susijusi Lietuvos geopolitinė orientacija, lemianti narystę ES ir NATO bei būtinybę vykdyti atitinkamus su ja susijusius tarptautinius įsipareigojimus. Kaip tik dėl šios priežasties žemės referendumas nesulaukė palaikymo, nes užmojis drausti kitų šalių ES piliečiams pirkti žemę Lietuvoje prieštarautų konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, įtvirtinusiam nuostatą, jog užsienio valstybių piliečiai, taip pat užsienio valstybių juridiniai asmenys bei Lietuvos juridiniai asmenys galėtų nuosavybės teise įsigyti žemės, nes ES teisė, tapusi sudedamąja Lietuvos teisės sistemos dalimi, numato laisvą kapitalo judėjimą. Kitaip tariant, priėmus žemės referendumo sumanytojų nuostatą būtų reikėję peržiūrėti Lietuvos stojimo į ES sutartį, o tai galėjo baigtis geopolitine katastrofa.
Populistiniai užmojai referendumais spręsti valstybės gyvenimą gali sugriauti atstovaujamosios demokratijos pamatus. Štai kodėl Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarime konstatuojama, jog „prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis, demokratija ir valstybės nepriklausomybė yra tokios konstitucinės vertybės, kurios sudaro Konstitucijos, kaip visuomenės sutarties, ir ja grindžiamo Tautos bendro gyvenimo, pačios Lietuvos valstybės pamatą. Niekas negali paneigti Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių šias pamatines konstitucines vertybes, nes tai reikštų pačios Konstitucijos esmės paneigimą. Todėl net paisant minėtų iš pačios Konstitucijos kylančių jos keitimo apribojimų negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, naikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę“.
Nei Seimas, nei aritmetinė piliečių dauguma referendumais negali įtvirtinti tokių Konstitucijos pataisų, kurios paneigtų pačią jos esmę.
IQ kalbintas Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Mantas Adomėnas rekomenduoja atkreipti dėmesį, kaip su seniausia demokratine Konstitucija elgiamasi Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Konstitucija politiniame, viešajame gyvenime užima vaidmenį, panašų į Biblijos tikinčiųjų bendruomenėje: ją gaubia pamaldi pagarba, į jos tekstą nuolat gilinamasi, ieškant dabarties iššūkių sprendimų ir įkvėpimo ateičiai. Man atrodo, toks ir turėtų būti teisingas santykis su Konstitucija – dokumentu, kuris yra valstybės ir politinės santvarkos pamatas.“
M. Adomėnas sutinka, kad referendumo nusipelno dvigubos pilietybės klausimas, nes jis yra fundamentalios svarbos. Vis dėlto Konstitucijos pakeitimai turėtų būti itin reti, išskirtiniai atvejai. Naujosios Vyriausybės programoje numatytos Konstitucijos pataisos kol kas nėra detaliai apgalvotos, bet jau dabar aišku, kad tokie sumanymai kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas veikiau yra taktika užsidirbti greitų politinių taškų, o ne strateginės reikšmės ilgalaikiai valstybės raidos kelrodžiai, dėl kurių būtų verta keisti pagrindinį šalies įstatymą.
