Tvarka, kai pasibaigus žmogaus bankroto procesui, kartu nurašoma ir jo nusikalstama veika padaryta žala, prieštarauja teisingumo ir teisinės valstybės principams, nusprendė Konstitucinis teismas (KT).

„Nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę arba moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo“, – pranešė sprendimą penktadienį paskelbęs KT. Teismas pažymėjo, jog žmogaus bankrotu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl būtų neteisinga, jei nusikaltimą padariusio asmens interesai būtų ginami labiau, negu žalą patyrusio asmens. „Ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Kartu pažymėta, kad tokiu teisiniu reguliavimu (....) sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos“, – pabrėžė KT. Tuo metu Fizinių asmenų bankroto įstatyme pateikiamas konkretus nusikaltimų sąrašas, kurias padariusiam asmeniui neišnykus teistumui negali būti keliama bankroto byla, nors padarius kitus, ginčijamoje įstatymo nuostatoje nenurodytus nusikaltimus, bankroto byla gali būti iškelta, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam reikalavimui vienodai traktuoti panašioje padėtyje esančius asmenis. „Ginčijamoje nuostatoje išvardytas nusikalstamas veikas padarę asmenys ir bet kurias kitas nusikalstamas veikas padarę asmenys nėra panašioje padėtyje fizinio asmens bankroto proceso požiūriu, taigi nevienodas jų traktavimas yra objektyviai pateisinamas“, – nurodė KT.

Kreipėsi dėl sukčiavimo bylos

Prašymus ištirti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir Joniškio rajono apylinkės teismas. LAT nagrinėja bylą, kurioje bankrutuoti siekia fizinis asmuo, nuteistas sukčiavimą stambiu mastu 2002 metais, jo teistumas nėra išnykęs ir jis privalo atlyginti 218 tūkst. eurų žalos, kurią jis siekia nurašyti bankroto byloje. Tuo metu kito gyventojo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam Joniškio rajono apylinkės teismui kilo abejonių, ar yra konstituciškai pagrįsta įstatyme pateikti siaurą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padariusiam asmeniui neišnykus teistumui negali būti keliama bankroto byla, į jį neįtraukiant nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.