Vasario 28-ąją sueina metai nuo pirmojo Lietuvoje užfiksuoto COVID-19 viruso atvejo.
Nuo to laiko užfiksuota daugiau nei 196 tūkst. užsikrėtusių Lietuvos gyventojų, tačiau realus persirgusių skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Nuo viruso ar jo sukeltų komplikacijų šalyje mirė per 3000 žmonių, bet tikroji su COVID-19 susijusių mirčių statistika šiurpesnė. Statistikos departamentas fiksuoja daugiau nei dvigubai didesnį mirčių perviršį dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos ir kitų priežasčių.
Per metus buvo paskelbti du karantinai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2020 m. šalies BVP kris apie 2 proc., nedarbas pakils iki 8,7 proc., valstybės biudžeto deficitas sieks 9 proc. Skaudžiausiai nukentėjo viešojo maitinimo ir turizmo sektoriai: restoranai, viešbučiai, kelionių agentūros. Tikimasi, kad 2021 m. šalies BVP augs 1,9 proc., tačiau prognozuojama, kad skaudžiausiai koronaviruso paliesti sektoriai atsigaus tik per kelerius metus.
Kasdienybe tapo nuotolinis vaikų ugdymas, kuris irgi kelia socialinių problemų. 14 tūkst. Lietuvos vaikų neturi reikiamos įrangos ir sąlygų mokytis namie, daliai mokytojų buvo sunku prisitaikyti prie naujos mokymo tvarkos. Padidėjo mokinių motyvacijos stoka, smarkiai išaugo prie ekranų praleidžiamas laikas, jaučiamas socialinio kontakto trūkumas. Ateityje gali tekti kovoti ne tik su COVID-19, bet ir su karantinų sukeltais ilgalaikiais padariniais vaikų mokslo rezultatams ir psichikos sveikatai.
Per antrąją bangą Lietuva buvo tarp labiausiai nukentėjusių valstybių tiek pagal užsikrėtimo, tiek pagal mirties atvejų skaičių.
