FotobankasViruso COVID-19 sukelta pandemija autokratiniai lyderiai visame pasaulyje naudojasi kaip galimybe savo galioms stiprinti. Jų veiksmų modelis, regis, atsispindi ir Lietuvoje.
Filipinuose, šalies konstituciją kažkada palyginusiam su „tualetinio popieriaus šiukšlėmis“ prezidentui Rodrigo Duterte, parlamentas praėjusią savaitę leido savo rankose centralizuoti galią, Vengrija, kadaise laikyta liberalios demokratijos bastionu, šiandien yra valdoma ministro pirmininko Viktoro Orbáno dekretais, priemonės, kurios neįsivaizduojamos taikos metais, galioja Didžioje Britanijoje.
Baltarusijoje, Egipte politiniai lyderiai imasi bausti tuos, kurie kalba apie viruso COVID-19 plitimą ne tai, ką sako oficiali šalies valdžia, Azerbaidžanas baudžia režimo oponentus.
Izraelis, įranga, skirta kovai su terorizmu, seka savo piliečius. Dėl koronaviruso pandemijos sustojus teismų darbui, nukeltas korupcija kaltinamo šalies premjero Benjamino Netanyahu bylos nagrinėjimas. Bolivijoje nukelti gegužę turėję vykti prezidento rinkimai, Lenkijoje tai padaryti taip pat planuojama.
Greta koronaviruso baimės, žmogaus teisių gynėjai visame pasaulyje nerimauja dėl kiekvieną dieną augančio politinių lyderių ryžto centralizuoti valstybės valdymą. Prisidengiant karantinu, ribojamas ne tik žmonių mobilumas, bet ir jų balsas.
Patrauklu ne tik diktatoriams
Ženklų, verčiančių sunerimti dėl politinių lyderių galimo nesiskaitymo su žmogaus teisėmis ateityje, Lietuvoje taip pat fiksuojama.
Vienas ryškiausių – kovo 30 d. Susisiekimo ministerijos Seimui pateikta Elektroninių ryšių įstatymo pataisa. Ja siekiama numatyti, kad nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teiktų duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti.
Duomenys apie asmenų judėjimą, buvimo vietą būtų teikiami Ekstremalių situacijų komisijai. Tokie duomenys būtų teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Vietos nustatymo duomenų, srauto duomenų teikimas būtų nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant būtų sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi.
Tokiomis pataisomis, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, norima užtikrinti, kad žmonės karantino metu paisytų savi izoliacijos taisyklių.
Ydingas ir netikslus
Siūlomą įstatymo pakeitimą griežtai sukritikavo ir teisininkas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras. Savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje retoriškai jis klausė: „Kas tai, ne kompetencija ar sąmoningas noras supriešinti žmogaus sveikatos ir gyvybės apsaugą su demokratine teisine valstybe?“ Jo teigimu, ši pataisa leistų rinkti duomenis ne tik tų žmonių, kurie yra įsipareigoję laikytis savi izoliacijos, bet ir „asmenų, kurių judėjimo laisvė neapribota, bet kurie juda į neaišku, kaip ir kieno nustatytas nesaugias teritorijas“.
„Negana to, turės būti perduodami ir srauto duomenys (t. y. žmonių skambučiai – jų skambučiai į išorę ir jiems atlikti skambučiai), taigi gali būti taip, kad poryt mūsų skambučių duomenys atsidurs Pandemijos valdymo komitete“, – rašė V. Mizaras.
Teisininkai pabrėžia, kad Tam tikri žmogaus teisių suvaržymai, siekiant įgyvendinti visuomenei svarbius tikslus yra galimi. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žmogaus teisių ir laisvių apribojimai „laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje“.
„Diskutuotina ar Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atitinka teisėtumo reikalavimą, nes visų pirma, projekte nėra nurodyta kokius konkrečiai vietos nustatymo ir srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai“, – IQ sakė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatė Asta Macijauskienė. Tarp tokių duomenų gali būti ir telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta, skambučio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas ir kita informacija.
Taip pat projekte, pašnekovės teigimu, gana netiksliai apibrėžtas stebimų asmenų sąrašas – į tokių subjektų sąrašą patenka asmenys, „kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją“. „Toks neapibrėžtas reguliavimas gali sukurti prielaidas valstybės institucijų piktnaudžiavimui ir pažeisti teisę į privatų gyvenimą, todėl projektas galimai neatitinka Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimo žmogaus teisių ribojimus numatyti įstatyme, – sakė A. Macijauskienė. – Pernelyg plačių galimybių suteikimas valstybės institucijoms rinkti duomenis, taip pat pažeidžia ir proporcingumo reikalavimą.“
Ydingai yra apibrėžiamas ir duomenų tvarkymo terminas, nes paliekama alternatyva – saugoti duomenis iki nurodytų kritinių situacijų pabaigos, arba kol duomenys reikalingi duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. „Taigi, leidžiama pačioms valstybės institucijoms pasirinkti saugoti duomenis iki kritinių situacijų pabaigos, net jei šių duomenų nebereikia duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. Trūksta nurodymo, kad duomenys turi būti sunaikinti įvykus bet kuriai iš nurodytų aplinkybių“, – aiškino advokatė.
