Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


KOVA DĖL AMBASADORIŲ
Kova dėl diplomatų tęsiasi: V. Čmilytė-Nielsen kritikuoja Prezidentūros pasisakymus
ELTA
Tomas Vinickas/ELTA
Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja Prezidentūrą, kuri pastaruoju metu įsivėlė į kandžius ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje. Įvertinusi prezidento ir jo komandos retoriką, parlamento vadovės įsitikinusi, kad žmonės iš Prezidentūros tikisi telkimo, o ne sąmokslų teorijų platinimo.

„Prezidentūra yra ta institucija, iš kurios visuomenė tikisi ne konfliktų ir sąmokslų teorijų kūrimo... Deja, bet sąmokslo teorijos būtent iš čia dabar sklinda. Manau, kad visuomenė turi tikrai kitokį lūkestį“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama pastaruoju metu intensyvėjantį užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos konfliktą dėl ambasadorių skyrimo.

Seimo pirmininkė tvirtino, kad jai apmaudu klausytis iš Prezidentūros sklindančių aiškinimų, esą už įstrigusį ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą yra kaltas „valstybininkų“ klanas. Tokią versiją į viešąją erdvę paleido prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Su šia mistine struktūra, pasak jo, yra susijęs tiek signataras Albinas Januška, tiek Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Savo patarėjo įtarimams apie esą Lietuvos diplomatijoje vandenį drumsčiantį „valstybininkų“ klaną iš esmės paantrino ir pats prezidentas G. Nausėda. Jo teigimu, F. Jansonas apie tai prakalbo ne atsitiktinai, o atlikęs „tam tikrą“ analizę.

„Labai apmaudu matyti tokią situaciją“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama viešojoje erdvėje garsiai nuvilnijusius Prezidentūros pareiškimus.

„Juk kalba eina apie mūsų labai artimus sąjungininkus, apie mūsų strateginį partnerį – Lenkiją ir ambasadoriaus skyrimą ten. Aš manau, kad pastarąją savaitę nuskambėję pasisakymai... Visuomenė iš Prezidentūros tikisi daugiau, ne konfliktų, ne jų skatinimo, o telkimo ir sprendimų. Šioje vietoje aš to tikrai pasigendu“, – konstatavo Seimo pirmininkė.

Išsakyti Prezidentūros argumentai – menkina Lietuvos diplomatų darbą

V. Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, keisti ir net valstybei kenkiantys yra prezidento bei jo komandos pasvarstymai, esą užsitęsusių ambasadoriaus paieškų nereikėtų dramatizuoti, nes dabartinis šalies vadovas turi labai gerus santykius su Lenkijos lyderiu Andrzejumi Duda.

Politikės manymu, tokie pareiškimai tiesiog menkina ir žemina Lietuvos diplomatiją.

„Manęs neįtikina šis pasakymas, nes jis sumenkina mūsų diplomatinį korpusą. Suprask, jei, pavyzdžiui, prezidentas turi labai gerą santykį su kaimyninės šalies vadovu, tai diplomatinio korpuso vaidmuo nebėra toks svarbus“, – stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Diplomatinis korpusas dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis yra pirmasis šalies gynybos frontas. Todėl bet kokie pareiškimai menkinantys ar kažkaip sumažinantys diplomatų vaidmens pripažinimą, man atrodo, keisti. Diplomatinę tarnybą turime visomis išgalėmis stiprinti, bet nemenkinti jos viešais pareiškimais“, – konstatavo Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė.

Nėra kitos išeities – G. Landsbergis ir G. Nausėda turi susitarti

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, aptariama situacija neturi daug išeičių – užsienio reikalų ministras ir prezidentas privalo rasti sutarimą dėl Lietuvai itin svarbios ambasados.

„Ir to sutarimo reikia ieškoti ne per žiniasklaidą. Reikia kalbėti ne galvojant apie asmenybių nesuderinamumus ar artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, kaip dabar gali susidaryti įspūdis. Privalu kalbėtis apie Lietuvos interesą. Lenkijoje ką tik pasikeitė valdančioji dauguma, yra nauja Vyriausybė ir bet kuris politikas, diplomatas ar saugumu besidomintis žmogus pasakys, kad turėti savo ambasadorių tokioje svarbioje mums kaimynėje yra svarbu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet koks delsimas dėl kažkokių išskaičiavimų ar antipatijų yra nepateisinamas. Aš kviesčiau juos sėstis prie bendro stalo ir kalbėtis ne su tarpininkais, o dviese, suvokiant visą atsakomybę, kuri tenka. Deja, bet ypač žvelgiant į Prezidentūros pastaruosius pareiškimus, to aš nematau“, – apibendrino Seimo pirmininkė.

Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų

Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis ginčams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, Prezidentūra šią savaitę paprašė URM kanclerės pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus. Savo ruožtu G. Landsbergio vadovaujama ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.

Prezidentūrai kilę klausimai dėl konstitucinių galių viršijimo – nesuprantami. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įsitikinęs, kad G. Nausėda turi teisę susipažinti su minėta medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.

Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

2024 01 04 15:02
Spausdinti