Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 10 d.


ATSTOVYBĖ ES
Kova dėl Lietuvos atstovo ES: URM sugalvojo, kaip apžaisti prezidentūrą
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Fotobankas
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda.

„Nėra nieko amžinesnio, nei laikina“, – regis, šį posakį prisiminė Užsienio reikalų ministerija (URM) ir neradusi kompromiso su prezidentu Gitanu Nausėda, nusprendė palikti laikinai pareigas einantį Lietuvos atstovybės ES vadovą „laikinu“, o į iki tol jo užimamas „nuolatines“ pareigas ieško naujo kandidato.

Kaip URM informavo portalą IQ, „šiuo metu vyksta pakartotinė diplomatų, atitinkančių pareigybei keliamus reikalavimus, atranka į ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybę (funkcijos – vadovauti atstovybės COREPER I padaliniui) Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.“

COREPER I – tai antras aukščiausias postas atstovybėje prie ES ir ją sudaro visų valstybių narių nuolatinių atstovų pavaduotojai, kurie su kolegomis iš kitų šalių ES Taryboje derasi dėl tokių klausimų, kaip žemės ūkis, švietimas, užimtumas, transportas ir t.t. Aukščiausias postas atstovybėje ES priklauso COREPER II – nuolatiniams atstovams ir jų temos ES Taryboje rimtesnės (ekonomika, užsienio, vidaus reikalai ir pan.).

Lietuvos nuolatinė atstovė ES (COREPER II) iki 2020 m. vasaros buvo Jovita Neliupšienė. Kadencijai pasibaigus, jos funkcijas laikinai perėmė Simonas Šatūnas, kuris buvo COREPER I. Tačiau toks laikinumas užtruko ir Lietuva neturi tikriausia svarbiausioje savo atstovybėje nuolatinio vadovo daugiau nei metus (S. Šatūnas šiuo metu yra laikinas COREPER II ir nuolatinis COREPER I). Mat, URM niekaip nesiseka sutarti su Prezidentūra dėl kandidatūros. Prezidentui G. Nausėdai jau buvo pasiūlyti kandidatai net tris kartus, tačiau visais kartais atmesti, nes šalies vadovas esą nori matyti savo žmogų šiame svarbiame poste.

Taigi galima įtarti, kad iki šiol „nuolatiniu“ COREPER I ir laikinai einančiu pareigas COREPER II buvęs S. Šatūnas, taip ir liks laikinu, o jo „nuolatinę“ vietą COREPER I užims kitas diplomatas.

Ambasadorius S. Šatūnas irgi praėjo URM atranką, bet neįtiko prezidentui, kaip ir buvęs krašto apsaugos ministras, karjeros diplomatas Raimundas Karoblis, kurį prezidentas pasiuntė „politiškai atvėsti“. G. Nausėda, savo ruožtu, siūlė irgi mažiausiai tris kandidatus, bet jie buvo atmesti URM ir Seimo užsienio reikalų komiteto.

Lietuvoje ambasadorius (pvz., COREPER II) Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui – taigi visos institucijos turi sutarti. Po paskutinio pasiūlymų apsikeitimo vasarą situacija tapo patinė. URM pranešė, kad „skelbti atranką į ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybę (funkcijos – vadovauti Atstovybės COREPER II padaliniui) Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES artimiausiu metu neplanuojama“.

„Ginami tie principai, kurie įtvirtinti Diplomatinės tarnybos įstatyme, kad į tuos postus turi būti skiriami profesionaliausi žmonės, kurie nebūtų politinio ar asmeninio pasitikėjimo“, – portalui IQ komentavo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis bei pridūrė, kad ankstesnių, kandidatūrų atmetimas yra tų patyrusių diplomatų savotiškas pažeminimas ir abejotina, ar jie dar kartą dalyvautų naujoje atrankoje.

Tačiau URM teigimu, norint patvirtinti COREPER I prezidentūros patvirtinimo ir Seimo palaiminimo nereikia, nes „ambasadorius ypatingiems pavedimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas.“

Taigi galima įtarti, kad iki šiol „nuolatiniu“ COREPER I ir laikinai einančiu pareigas COREPER II buvęs S. Šatūnas, taip ir liks laikinu, o jo „nuolatinę“ vietą COREPER I užims kitas diplomatas.

„Diplomatija yra kompromisų menas, bet taip pat ir vertybių menas. Manau, kad tuos dalykus reikia suderinti“, – apibendrino Ž. Pavilionis. Vėliau pridūrė, kad yra tikras, jog ministras Gabrielius Landsbergis suras geriausią sprendimą, nes jis esą puikiai tvarkosi, bando padidinti URM finansavimą ir sugrąžinti diplomatų motyvaciją.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė dar rugsėjo viduryje pareiškė, kad S. Šatūnas, nors ir laikinai eidamas atstovybės ES vadovo pareigas, jas atlieka gerai ir sėkmingai sprendžia Lietuvai aktualius klausimus.

„Gali galbūt vienas ar kitas žmogus kam nors asmeniškai nepatikti, bet dalykinių argumentų, kodėl S. Šatūnas negalėtų būti skiriamas ambasadoriumi, aš galiu konstatuoti, kad neišgirdau“, –Seime sakė ji, atsakydama į klausimą, kada bus paskirtas nuolatinis Lietuvos ambasadorius ES.

Komplimentų S. Šatūnui negaili ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Jį jau seniai visi mūsų nuolatiniu ambasadoriumi ir tai girdėjau ne iš vienos ES šalies. Tai puikiai dirbantis žmogus, tad tegu dirba“, – teigė jis.

Tiesa, jau skelbiamas pakartotina į COREPER I atranka, nes pirmu kartu daug norinčių neatsirado – ar tai Briuselis netraukia dėl didelių darbo apimčių, ar tai nenorima lįsti į šias Vyriausybės ir prezidentūros kovų schemas.

2021 10 21 06:50
Spausdinti