Irmantas Gelūnas/BNSŠiandien, lygiai prieš 34 metus, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Šiais laikais atrodo, kad Kovo 11-osios Akto signatarams daug darbo nebuvo – tereikėjo pasirašyti istoriniu tapusį dokumentą. Tačiau patys to meto politikai sako, kad būta daug darbo, daug nuovargio, bet ir daug iškilmingumo bei pasitenkinimo – galiausiai padaryta tai, apie ką okupuotoje Lietuvoje galvota pusę amžiaus.
Tiesa, ne visus galiausiai pasirašius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Aktą užplūdo didelis džiaugsmas. Vienas iš signatarų, Egidijus Bičkauskas, sako, kad jau prieš pasirašymą buvo atlikta tiek daug darbo, kad, jo akimis, paties Akto paskelbimas jau nesukėlė tokių didelių emocijų.
„Gal tai nuskambės ne itin šventiškai, ką pasakysiu, bet kadangi visi mes, ir tame tarpe ir aš, puikiai žinojome ir laukėme šito momento, aš nepasakyčiau, kad man buvo labai didelis emocijų pliūpsnis.
Aš neabejojau, kad tas momentas bus, neabejojau, kad bus paskelbta atkurtos Lietuvos nepriklausomybė“, – sako E. Bičkauskas.
Tačiau signataras pripažino, jog jau oficialiai atkūrus Lietuvą, kaip valstybę, jaustasi iškilmingai. „Jaučiau ir žinojau, kad mūsų laukia daug daug sunkumų, buvo ir tam tikras susirūpinimas dėl to“, – sako E. Bičkauskas.
Kitas signataras, Vytautas Petras Plečkaitis, sako, kad oficialiai paskelbus, jog nepriklausoma Lietuva atkurta, nuotaika buvo tikrai džiugi. Bet greitai paaiškėjo, kad vien formalumų gyvenime neužteks, po dokumentų ir deklaracijų dar laukia labai daug darbų, kad Lietuva taptų išties nepriklausoma.
„Buvo toks, sakyčiau, labai didingas jausmas. Aš negalvojau apie tai, kas bus po to. Tik dabar mums taip atrodo, mes suprantame, kad nepriklausomybės paskelbimas buvo tiktai aktas, kad įgyvendinti nepriklausomybę dar reikės daug laiko ir pastangų, ir ne taip lengva bus tai padaryti. Bet tai atėjo vėliau“, – sako V. P. Plečkaitis.
Visgi prieš 34 metus nutikusius įvykius buvęs politikas prisimena kaip išskirtinį laikotarpį.
„Sunku net apsakyti, atvirai šnekant, tą jausmą, nes negalvojai apie tai, bet lyg ir buvai pakylėtas – tu gyveni tokiam pereinamajame laikotarpyje, kai kažkas tokio labai svarbaus vyksta, ko tu dar ir nesupranti, kas tai vyksta iš tikrųjų“, – teigia V. P. Plečkaitis.
Tuo tarpu verslininkas, signataras, pusmetį nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ministru pirmininku buvęs Aleksandras Abišala prisimena, kad jau užbaigus oficialų nepriklausomybės atkūrimo procesą visgi jutosi nuovargis – Kovo 11-osios Aktą signatarai priėmė artėjant vidurnakčiui, o prieš tai buvo intensyviai dirbta kelias dienas. Tačiau būta ir pasitenkinimo, kad pagaliau padaryta tai, apie ką lietuviai prieš tai galvojo penkias dešimtis metų.
„Ypatingai Sąjūdžio, vėlesniojo Sąjūdžio laikotarpiu, sakyčiau, nuo Baltijos kelio, visvien buvo aišku, kad šitą darysime ir reikia padaryti“, – sako A. Abišala.
Visą pokalbį su E. Bičkausku, V. P. Plečkaičiu ir A. Abišala žiūrėkite šventinėje laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER_MAIN:2436
