EPKovos su korupcija organizacija „Transparency International EU“ išanalizavo Europos Parlamento (EP) narių papildomus (šalutinius) uždarbius, kurie kelia klausimų dėl skaidrumo, ir ragina EP imtis veiksmų.
2022 m. EP buvo sukrėstas bene didžiausio kada nors buvusio „Katargeito“ korupcijos skandalo ir dėl to šiek tiek sugriežtino savo vidaus etikos taisykles. Tačiau, kaip pabrėžia „Transparency International EU“, liko neišspręstas bene ryškiausias parlamentinės etikos klausimas – interesų konfliktų prevencija ir valdymas, susijęs su šalutiniais darbais, nesusijusiais su europarlamentaro pareigomis.
100 tūkst. algos neužtenka
EP nariai per metus uždirba apie 100 tūkst. eurų atlyginimą, neskaitant priedų ir įvairių kompensacijų arba kaip kažkada esą džiaugėsi vienas europarlamentaras iš Lietuvos – per penkerius kadencijos metus gali tapti milijonieriumi. Kartu, skirtingai nei Seimo nariams, jiems netaikomi jokie apribojimai dėl šalutinių pajamų sumų, jei tik jie skaidriai apie jas informuoja.
Beveik trečdalis EP narių deklaravo bent vieną šalutinę veiklą, iš kurios gauna pajamų, o jų bendros metinės pajamos siekia 6,3 mln. eurų.
„Transparency International EU“ išnagrinėjo europarlamentarų deklaracijas ir nustatė, kad šios kadencijos EP nariai deklaravo daugiau šalutinės veiklos nei ankstesnės kadencijos pabaigoje: 74 proc. europarlamentarų – arba trys iš keturių – užsiima kokia nors šalutine veikla. Beveik trečdalis EP narių deklaravo bent vieną šalutinę veiklą, iš kurios gauna pajamų, o jų bendros metinės pajamos siekia 6,3 mln. eurų.
„EP nariai susiduria su vienu teoriniu apribojimu, susijusiu su šalutinio darbo rūšimis, t. y. negali „užsiimti mokama lobistine veikla, tiesiogiai susijusia su ES sprendimų priėmimo procesu“. Tai gana miglotas apribojimas: veiklos rūšys, kurioms gali būti taikoma ši nuostata, oficialiai niekur neišvardytos. Iš tikrųjų mūsų analizės metu nustatyta, kad 159 veiklos rūšys vykdomos su subjektais, įregistruotais pačios ES skaidrumo registre. Tai 159 šalutinės veiklos rūšys su organizacijomis, kurios aktyviai dalyvauja lobistinėje veikloje siekdamos pakeisti ES taisykles“, – rašo „Transparency International EU“.
Organizacija siūlo pažvelgti į keletą pavyzdžių iš beveik 1,7 tūkst. deklaruotų veiklos rūšių: vienas EP narys dirba Aplinkos komitete, o dar 5 tūkst. eurų per metus uždirba būdamas vienos didžiausių Europos elektros energijos bendrovių tarybos nariu. Kitas europarlamentaras yra ir Aplinkos, ir Žemės ūkio komitetų narys, o per metus uždirba 51 240 eurų kaip Bavarijos ūkininkų asociacijos prezidentas. Dar vienas EP narys yra bendrovės „BayWa AG“ stebėtojų tarybos narys, per metus uždirbantis įspūdingus 75 tūkst. eurų. Ši tarptautinė bendrovė veikia įvairiose srityse, įskaitant, be kita ko, žemės ūkį, statybas ir energetiką. Dar vienas pavyzdys – EP narys dirba laisvai samdomu konsultantu automobilių pramonės srityje ir uždirba apie 120 tūkst. eurų per metus, o kartu jis yra trijų komitetų, atsakingų už aplinką, pramonę ir vidaus rinką, narys.
Liberalas Petras Auštrevičius deklaravo, kad, be EP nario algos, per metus gauna 3,5 tūkst. eurų iš UAB „Labanoras Tech“.
Galiausiai, kaip teigia „Transparency International EU“, kai kurie EP nariai labai miglotai aprašo savo šalutinę veiklą, pavyzdžiui, „savarankiškai dirbantis asmuo“ arba „stebėtojų tarybos narys“ (nenurodo, kokiam subjektui tai gali būti taikoma).
Lietuvių ataskaitos
„Transparency International EU“ teigia, jog tik vienas EP narys iš Lietuvos deklaravo, kad gauna pajamų iš šalutinės veiklos. Liberalas Petras Auštrevičius deklaravo, kad, be EP nario algos, per metus gauna 3,5 tūkst. eurų iš UAB „Labanoras Tech“. Iš kitos paminėtos Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės KŪB „Subačiaus Projektas“ jis esą pajamų negauna, kaip ir iš dar dviejų visuomeninių veiklų. Likę visi EP nariai, išskyrus Virginijų Sinkevičių, deklaravo, kad užsiima kažkokia šalutine veikla, bet iš jų pajamų negauna.
Viktoras Uspaskichas deklaravo, kad iš šalutinės veiklos, t. y. jo valdomos bendrovės „Edvervita“, gavo daugiau nei kuris kitas jo kolega EP – net 3 mln. eurų kasmet.
Šių metų pradžioje Briuselyje nuskambėjo buvęs EP narys iš Lietuvos Viktoras Uspaskichas, kuris deklaravo, kad iš šalutinės veiklos, t. y. jo valdomos bendrovės „Edvervita“, gavo daugiau nei kuris kitas jo kolega EP – net 3 mln. eurų kasmet. Įdomiausia, kad įmonė 2022 m. patyrė 40,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, (2019 m. jos grynasis pelnas sudarė 9,4 mln. eurų, 2020 m. – 24,8 mln. eurų, 2021 m. – 3 mln. eurų, 2023 m. – 3,6 mln. eurų).
Ragina imtis reformų
„Transparency International EU“ teigia, kad prasidėjus naujai kadencijai EP nariai paveldėjo netinkamą etikos sistemą, kurią lėmė nepavykusi EP vidaus taisyklių reforma. Joje yra daug spragų: šalutiniai darbai ir interesų konfliktai tebėra leidžiami; EP nariai vis dar nedeklaruoja visų duomenų, reikalingų tinkamam patikrinimui; EP tarnybos teigia, kad jos neturi įgaliojimų prašyti papildomų dokumentų, kad galėtų patikrinti jų turinį; nustačius pažeidimus, EP nariai retai baudžiami.
„O net ir tuo atveju, kai sankcijos taikomos, jos yra silpnos ir nepakankamos, kad taptų veiksminga atgrasomąja priemone. Kodekso pažeidimus tiria patariamasis komitetas, kurį sudaro patys EP nariai. Elgesio kodekso taikymas visiškai priklauso nuo EP pirmininko geranoriškumo“, – teigia „Transparency International EU“.
Todėl organizacija siūlo šias rekomendacijas:
Pirma, EP turėtų uždrausti europarlamentarams dalyvauti apmokamoje ar neapmokamoje šalutinėje veikloje su organizacijomis, kurios siekia daryti įtaką ES politikos formavimui.
Antra, EP turėtų kruopščiai tikrinti deklaracijas, taikydamas išankstinės patikros sistemą, kad ištirtų jose pateiktos informacijos išsamumą ir tikslumą. Netikslios ir neišsamios deklaracijos turėtų būti kategoriškai atmetamos ir turėtų būti įvestos griežtesnes sankcijos reikalavimų nesilaikymo atvejais.
Trečia, deklaracijų formose turėtų būti ribojamas laisvas teksto rašymas ir reikalaujama, kad EP nariai praneštų apie savo klientus, įvardydami atitinkamą ekonomikos sektorių ir subjektų pavadinimus taip, kaip jie įregistruoti nacionaliniuose verslo registruose.
Piliečiams turi būti užtikrinta, kad jų vardu priimami sprendimai yra laisvi nuo neteisėtos įtakos ir interesų konfliktų.
Ketvirta, EP duomenų portalo taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų visą su EP nariais susijusią informaciją, įskaitant balsavimus, vaidmenis, privačių interesų deklaracijas, lobistinius susitikimus ir dalyvavimo trečiųjų šalių remiamuose renginiuose deklaracijas.
Penkta, įžvelgus interesų konfliktą, EP nariai turėtų imtis būtinų priemonių interesų konfliktui išspręsti ir negalėtų turėti jokių su tuo konfliktu susijusių įgaliojimų. Vien tik įtarimo dėl interesų konflikto turėtų pakakti, kad jie negalėtų eiti tokių pareigų, kol interesų konfliktas bus išspręstas.
„EP nariai turi pasinaudoti naujos kadencijos galimybe ir pagaliau įdiegti sąžiningumo kultūrą su tinkamomis ir įgyvendinamomis taisyklėmis. Parlamentas negali sau leisti dar vieno „Katargeito“ tipo korupcijos skandalo. Piliečiai nusipelno geresnių dalykų. Jiems turi būti užtikrinta, kad jų vardu priimami sprendimai yra laisvi nuo neteisėtos įtakos ir interesų konfliktų“, – ragina „Transparency International EU“.
