Karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pastaruoju metu išaugo, bet situacija yra kontroliuojama, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jo teigimu, Maskva nepagrįstai kaltina NATO situacijos bloginimu, nes Rusijos pajėgos prie Baltijos šalių išlieka keliskart didesnės nei Vakarų aljanso pajėgumai Baltijos šalyse. Ministras interviu BNS svarstė, kad Kinija karo laivus į Baltijos jūrą siunčia reaguodama į JAV veiksmus Ramiajame vandenyne. – Praeita savaitė NATO oro policijai buvo intensyviausia šiais metais, pastarosiomis dienomis apie rizikingus karinių orlaivių manevrus pranešė JAV, Švedijos ir Rusijos pareigūnai. Kas lemia karinį suaktyvėjimą virš Baltijos jūros? – Šiuo sezonu aktyvumas yra įprastas, bet dabar pastebime dar ryškesnį padidėjimą. Tai gali lemti ir mūsų pratybos, ir tam tikri renginiai Kaliningrade, bet jokios kritinės situacijos nėra. NATO oro policijos lėktuvai keliami, nes dažnai nebūna skrydžių planų, būna išjungti atsakikliai. Galima konstatuoti, kad oro policija tiek iš Šiaulių, tiek iš Estijos susidoroja su savo darbu. – Užsiminėte apie įvykius Karaliaučiuje. Į sritį vakar atvykęs Rusijos gynybos ministras Sergеjus Šoigu pareiškė, kad saugumo padėtis regione pablogėjo dėl suaktyvėjusios NATO veiklos. Kaip komentuotumėte tokį pareiškimą? – Turime palyginti pajėgumus. Baltijos šalyse yra po batalioną – maždaug po tūkstantį NATO karių. Taip, pratybose skaičiai yra šiek tiek didesni, bet ir jie visiškai nesulyginami su skaičiais Rusijoje. Šalia Baltijos valstybių sienų pagrindinėje Rusijos dalyje yra per 100 tūkst. karių ir puolamoji tankų armija, Kaliningrado srityje daugiau kaip 30 tūkstančių. Kalbėjimas apie NATO grėsmę Rusijai visiškai neatspindi realios situacijos. – Ketvirtadienį pranešta, kad trečiadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos įskridęs orlaivis. Ar tai buvo netyčinis nukrypimas, ar rimtesnis incidentas? – Manau, kad su Baltarusijos puse išsiaiškinsime. Valstybės siena negali būti pažeidinėjama, o pažeidimas buvo aiškus. Tai buvo civilinis nedidelis orlaivis „An-2“, bet tai neprisideda prie situacijos gerinimo, ypač esant karinio aktyvumo padidėjimui. Bet, kaip pamenate, prieš du mėnesius buvo įskridimas ir iš Lietuvos pusės. Esame pateikę Baltarusijos pusei pasiūlymą peržiūrėti susitarimą dėl oro valdymo. Manome, kad abi pusės turi būti suinteresuotos sustiprinti bendradarbiavimą, kad išvengtume panašių incidentų. – Kokia to pasiūlymo esmė? – Pirmiausia reikia sutarti, kaip pagerinti įgyvendinimą, jei reikia, galės būti keičiamas ir tekstas. Į teritoriją įskrendama tai suderinus per tam tikrus oro koridorius, kitose vietose pasienio zonose galbūt turėtų būti kitas režimas ir kitas administravimas. Tai viena iš darbo krypčių. – Kinija paskelbė, kad netrukus jos karo laivai dalyvaus bendrose pratybose su Rusija Baltijos jūroje. Ar dėl to yra pagrindo nerimauti? – Tai naujas reiškinys. Gali būti, kad tai tam tikras atsakas į aktyvią JAV poziciją Ramiajame vandenyne. Kalbama apie geopolitinius dalykus plačiąja prasme, bet ne apie grėsmių padidėjimą Baltijos jūroje. – Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“ rugsėjį į regioną gali būti atsiųsta 600 JAV karių. Ar tai bus papildomas, ar įprastas kontingentas? – Bus papildomas, bet skaičių kol kas negaliu pasakyti. Liepą, rugpjūtį, rugsėjį Lietuvoje bus nemažas aktyvumas, vyks pratybos. Papildomų karių bus tiek iš JAV pusės, tiek iš kitų šalių. Rugsėjį bus amerikiečių laivai Klaipėdoje, JAV rugsėjį pradės oro policijos misiją, bet apie detales kalbėti kol kas anksti, dar yra laiko.