Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 30 d.


Kraujuojančios Ukrainos maldavimai į dangų neina?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Unian
Ukrainiečiams ypač trūksta daugiavamzdžių raketų paleidimo sistemų (MLRS).

Ukrainai atsidūrus ant skaudaus pralaimėjo slenksčio šalies rytuose NATO ir Aljansui nepriklausančios šalys Kijevo rėmėjos trečiadienį renkasi Briuselyje. Kijevas vienareikšmiškas: duokite, prašau, sunkiosios ginkluotės!

Vadovaujant JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui NATO būstinėje popiet įvyks trečiasis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriame dalyvaus beveik 50 šalių gynybos ministrų, tarp jų ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Susitikime Briuselyje, čia NATO būstinėje, bus diskutuojama apie situaciją fronte, bus pasidalyta informacija, bus peržiūrima, kokią papildomą pagalbą suteikti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.

Susitikimas vyksta tokiu metu, kai situacija Rytų Ukrainoje ypač pablogėjo. Jau ne vieną savaitę ukrainiečių ginamas rytinis pramoninis Sjevjerodonecko miestas buvo atkirstas. Rusijos okupantams taip pat pavyko vėl pajudėti link antrojo didžiausio Ukrainos miesto Charkivo bei ruošiasi Slaviansko puolimui. Ukrainiečiai net patys pripažįsta, kad dėl Rusijos artilerijos persvaros patiria milžiniškų nuostolių Donbase – apie 150 žuvusių ir apie 800 sužeistų per dieną.

Tiesiai šviesiai – norint pabaigti karą mums reikia sunkiosios ginkluotės pranašumo.

„Tai kritiškas momentas ir visi čia NATO susitikime dalyvaujantys ministrai sutaria, kad svarbu šią akimirką mums visiems susėsti prie stalo ir išsiaiškinti, ką galime padaryti daugiau“, – kalbėjo ambasadorė J. Smith.

Tiek Vakarų ekspertai, tiek ukrainiečiai vienareikšmiškai teigia, kad situaciją galėtų pakeisti sunkiosios ginkluotės tiekimas.

„Tiesiai šviesiai – norint pabaigti karą mums reikia sunkiosios ginkluotės pranašumo“, – „Twitter“ tinkle pirmadienį į Briuselyje besirenkančius Vakarų karinius lyderius kreipėsi Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Michailo Podoliakas ir išvardijo, kas yra būtina: 1000 vnt. 155 mm kalibro haubicų, 300 daugiavamzdžių raketų paleidimo sistemų (MLRS), 500 tankų, 2000 šarvuočių ir 1000 dronų.

Abejotina, ar tokie ukrainiečių norai bus artimiausiu metu patenkinti.

„Tokie skaičiai liudija Ukrainos poreikius, bet anaiptol ne visų Vakarų šalių galimybes tai iš karto perduoti. Dėl vienos priežasties – tiek kol kas gynybos pramonė nepagamina. Tai galima daryti tik mažinant savo esamus pajėgumus (ir rezervams skirti amunicijos bei ginkluotės sandėliai irgi pajėgumų dalis) ir tokiu būdu greitai perginkluojant Ukrainą“, – antradienį savo paskyroje feisbuke komentavo Kijevo prašymą Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Birželio pradžioje Londonas pranešė, kad patieks Ukrainai daugkartinio raketų paleidimo sistemas M270, galinčias per mažiau nei minutę paleisti 12 raketų, kurių veikimo nuotolis – 80 km, o Vašingtonas atsiųs analogiškas raketas HIMARS. Tačiau jų skaičius juokingas – trys ir keturios sistemos atitinkamai. Be to, Kijevas turėjo pasižadėti, kad nenaudos jų prieš Rusijos teritorijoje esančius taikinius – agresoriaus logistikos centrus, ginkluotės sandėlius.

Pasak ambasadorės J. Smith, nuo prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios 2022 m. sausį JAV suteikė 5,3 mlrd. dolerių vertės ir 4,6 mlrd. dolerių gynybinę paramą Ukrainai nuo šių metų vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos agresija.

Tokie skaičiai liudija Ukrainos poreikius, bet anaiptol ne visų Vakarų šalių galimybes tai iš karto perduoti. Dėl vienos priežasties – tiek kol kas gynybos pramonė nepagamina.

„NATO, kaip aljansas, neteikia pagalbos, tačiau individualiai NATO sąjungininkai labai reaguoja. Pastaraisiais mėnesiais mes be skaičiaus daug kartų susitikome su Ukrainos atstovais – ar iš užsienio, ar gynybos reikalų ministerijų, ar su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per vaizdo konferencijas. (...) Mes beveik kasdien girdime iš jų prašymus to, kas jiems atrodo reikalinga. Tai besikeičiantis sąrašas. Tas sąrašas, kurį jie mums davė anksčiau, konflikto pradžioje, labai skiriasi nuo sąrašo, apie kurį kalbame dabar. Pradžioje buvo labai smarkiai susikoncentravę į oro gynybą, buvo momentų, kai kalbėjome apie pakrantės gynybą, apie sunkiąją raketinę artileriją, tada kalba perėjo prie šarvuočių. Mes ir toliau artimai bendrausime su Ukraina ir Ukrainos kariškiais bei jų vadais. Mes vertinsime realiu laiku, kokie poreikiai yra. (...) Manau, kad NATO sąjungininkai reaguoja“, – į klausimą, ar ukrainiečiai yra teisūs, teigdami, kad NATO sąjungininkai nėra rimtai nusiteikę tiekti ginkluotę Ukrainai, diplomatiškai atsakė JAV ambasadorė.

Tuoj po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo NATO būstinėje trečiadienį vakare nuo vakarienės prasidės NATO gynybos ministrų susitikimas, kuris tęsis ir ketvirtadienį. Tai paskutinis NATO ministrų lygio renginys prieš birželio pabaigoje įvyksiantį Aljanso vadovų susitikimą Madride, kuriame Vilnius tikisi sutarimo gerokai rimčiau sustiprinti rytinio flango, t. y. Lietuvos, gynybą.

2022 06 15 06:43
Spausdinti