Seimo nariai nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami išaiškinti dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galimybę. Už tokį Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau jis bus svarstomas komitetuose.

Kreipimąsi į KT inicijavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis siūlo prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti 2006 metų nutarimą, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys. 2013 metais KT jau yra pasisakęs dėl minėto nutarimo ir tuomet paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos įstatymu negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuris leistų dvigubą pilietybę turėti iš Lietuvos išvykusiems jau po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją.

Daugeliui iš mūsų anksčiau išsakyta kietakaktiška nuomonė dažnai būna kliūtis po to keisti tą nuomonę. Bet kaip sakoma: nekeičia nuomonės tik kvailiai ir numirėliai.

Kreipimosi projektą pristatęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas neatmetė galimybės, kad KT galėtų pakeisti savo doktriną. „Daugeliui iš mūsų anksčiau išsakyta kietakaktiška nuomonė dažnai būna kliūtis po to keisti tą nuomonę. Bet kaip sakoma: nekeičia nuomonės tik kvailiai ir numirėliai“, – teigė jis. Naujame kreipimesi KT siūloma klausti, ar reaguojant į pasikeitusias aplinkybes galima kitaip nei 2006 metų nutarime aiškinti Konstitucijos nustatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“. KT prašoma atsakyti, ar Seimas gali nekeisdamas Konstitucijos Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad išvykę po 1990-ųjų į Europos Sąjungos ir NATO valstybes galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

Situacijos kaita

„Nuo to laiko, kai 1992 metais buvo priimta Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, aplinkybės iš esmės pasikeitė: Lietuva tapo NATO ir ES nare, labai daug piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes, padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę, iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei daug joje gyvenančių Lietuvos piliečių gali siekti tapti jos piliečiais“, – pasikeitusios aplinkybės vardijamos projekte. 114 parlamentarų Seime yra registravę Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę. Tarp projekto teikėjų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, visų Seimo frakcijų seniūnai. Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Doktrinos keitimo galimybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau komentuodama šias pataisas pasisakė, kad jos akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei doktrinai ir ragino parlamentarus nevažiuoti „buldozeriu per Konstituciją“. Tuo metu teikėjai laikosi pozicijos, kad priėmus pataisas Konstitucinis Teismas jas įvertintų ir yra galimybė, kad keistų doktriną. Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą. Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.