NATORusijos grasinimai Ukrainai sulaukė NATO reakcijos – stiprinamas karinis pajėgumas Aljanso rytuose. Tai bus didžiausias gynybinių pajėgų sustiprinimas nuo 2014 m., kai Maskva aneksavo Krymą ir sukėlė konfliktą Ukrainos Rytuose.
Į Estiją – britų pastiprinimas
Trečiadienį–ketvirtadienį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime nutarta stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Trečiadienį pranešta, kad Didžioji Britanija padvigubins savo pajėgas Estijoje NATO priešakiniame batalione, kuriam ji ir vadovauja. Pasak „The Times“, britų kariai su technika („Challenger 2“ tankai, AS-90 savaeigiai artilerijos pabūklai ir t. t.) jau paliko savo bazes Vokietijoje ir Britanijoje bei patraukė į Estiją.
Taip pat NATO sąjungininkai pasveikino Prancūzijos iniciatyvą vadovauti naujam NATO priešakinių pajėgų batalionui Rumunijoje.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, Aljanso gynybos ministrai paprašė kariškių įvertinti galimybę dislokuoti naujas kovos grupes Rytuose ir Pietryčiuose bei Juodosios jūros regione. Artimiausiomis savaitėmis bus sulaukta atsakymo ir priimtas sprendimas.
Mes žinome, kad daug Rusijos žvalgybos pareigūnų dirba Ukrainoje, Rytų Ukrainoje, ir bando sukurti užpuolimo pretekstą.
„Po 2014 m. mes labiausiai sustiprinome savo kolektyvinę gynybą – įkūrėme kovine grupes Baltijos šalyse, modernizavome NATO vadovavimo struktūrą, patrigubinome NATO greitojo reagavimo pajėgas ir pradėjome daugiau investuoti į gynybą, – trečiadienį vakare kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai jau įvyko per pastaruosius metus nuo 2014 m. Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais, visų pirma, dislokavome daugiau NATO karių rytinėje Aljanso dalyje. Daugiau karių, daugiau laivų, daugiau lėktuvų, pagal esamus įgaliojimus ir struktūras, vadovaujant SACEUR. Taip siekiama užtikrinti, kad galėtume stebėti, ką daro Rusija, ir nuraminti sąjungininkus rytinėje Aljanso dalyje.“
Prašys JAV viceprezidentės
Lietuva irgi sulaukė pastiprinimo. Vokietija pasiuntė papildomus 350 karių, Norvegija – 60 karių, Danija sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, nedidelę grupę karių Lietuvoje dislokavo ir Jungtinė Karalystė.
Vilnius labai tikisi ir JAV, kuri jau dislokavusi nedideles besirotuojančias pajėgas Lietuvoje, pastiprinimo. Būtent ši tema turėtų būti pagrindinė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir kitų dviejų Baltijos šalių vadovų susitikime su JAV viceprezidente Kamala Harris, kuris planuojamas penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje. Taip pat šią savaitę į Vilnių turėtų atvykti JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Jungtinės Valstijos per pastarąsias savaites pasiuntė iš viso maždaug 5 tūkst. karių į Vidurio ir Rytų Europą tiek iš Vokietijos į Rumuniją, tiek iš JAV į Lenkiją bei Vokietiją. Vašingtonas taip pat 8,5 tūkst. karių priskyrė NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir jiems dabar paskelbta aukštesnė parengtis.
Rusija ieško preteksto
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas taip pat ketvirtadienį paragino Rusiją laikytis susitarimų ir išties patraukti savo pajėgas nuo Ukrainos pasienio. Pasak jo, Aljansas nerimauja kad Rusija ieško preteksto užpulti Ukrainą: „Mes žinome, kad daug Rusijos žvalgybos pareigūnų dirba Ukrainoje, Rytų Ukrainoje, ir bando sukurti užpuolimo pretekstą.“
Jis taip pat dar kartą pažymėjo, kad Aljanso durys lieka atviros ir kiekviena valstybė yra laisva apsispręsti, bei paragino Maskvą susitikti bei kalbėtis NATO-Rusijos Taryboje.
