FotobankasGintauto Palucko pasitraukimas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų buvo paskutinis nepavykusio partijos atsinaujinimo akordas
Patys socialdemokratai pripažįsta patekę į gilią krizę. Kažkada įtakingos politinės jėgos nuopuolį lėmė mažiausiai trys problemos: lyderių trūkumas, nykstantis elektoratas ir ideologinė krizė. Jas dar kartą patvirtino ir pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai.
LSDP iškovojo tik 13 mandatų parlamente, iš jų vos penkis – vienmandatėse apygardose. Nors daugiausia dėmesio sulaukė dramatiškas G. Palucko pralaimėjimas šešių balsų skirtumu Utenoje, palyginti su kitais partijos sunkiasvoriais, tai kone prilygo pergalei – bent jau buvo sukurta intriga. Vienmandatėse pralaimėjo visi socialdemokratų kandidatai, partijos sąraše buvę nuo pirmos iki 53 vietos – asmenines pergales rinkimuose pelnė 54, 60, 64, 70 ir 131 numeriais įrašyti politikai.
Per šiuos rinkimus LSDP galutinai prarado įtaką regionuose, kurie buvo gana gausios frakcijos Seime garantas. Ši tendencija jau išryškėjo 2016-aisiais, kai nuskambėjo pavojaus signalas, kad didžiausia kairioji jėga, niekuomet nebuvusi stipri didmiesčiuose, praranda ir vidutinių miestų bei kaimo vietovių gyventojų palaikymą.
