Rugsėjo 15 d. minima Tarptautinė demokratijos diena, tačiau neaišku, ar yra ką švęsti.
„The Economist“ žurnalo kasmet sudaromas demokratijos indeksas rodo, kad šiuo metu demokratijos padėtis pasaulyje yra prasčiausia nuo 2006 m., kai analizė pradėta rengti. 2008 ir 2010 m. pasaulį purtant ekonomikos krizei padėtis buvo geresnė – tada rodiklis siekė 5,46, dabar – 5,44 (skalėje nuo 1 iki 10). Nuo 2006 m. indeksas pamažu kilo, tačiau sustojo 2015–2018 m. ir vėliau pradėjo kristi.
2019 m. pagal „The Economist“ 22 pasaulio valstybės buvo visiškai demokratiškos, 54 – demokratijos su trūkumais, 37 hibridiniai režimai ir 54 autoritariniai. Mažiau nei pusė pasaulio šalių yra laikomos demokratiškomis. Lietuva trečius metus iš eilės atsiduria 37 vietoje, kurią dalijasi su Slovėnija. Tai kol kas aukščiausia vieta šiame reitinge – 2008 ir 2012 m. mūsų valstybė buvo 42. Pirmąsias vietas reitinge užima Šiaurės valstybės: Norvegija, Islandija ir Švedija.
*****susije*****
Demokratizacijos procesus stabdo prastėjanti padėtis Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Kituose regionuose situacija išlieka stabili. „The Economist“ aiškina, kad taip yra dėl nusivylimo demokratija, pasireiškiančio per stiprėjantį elitizmą valdžios sluoksniuose vietoj tikrojo tautos atstovavimo, augančią nevalstybinių įstaigų ir organizacijų įtaką, svarbių sprendimų priėmimą už uždarų durų ir pilietinių teisių, tokių kaip žodžio laisvė, mažėjimą.
