Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prašymą dėl daugiau kaip 73 tūkst. eurų išieškojimo regreso tvarka iš tarnautojų, atlikusių neteisėtus veiksmus Kuršių nerijos nacionaliniame parke sklypo ir pastato įteisinimo procesų metu.

Tai pirmasis toks inspekcijos kreipimasis dėl žalos atlyginimo iš valstybės tarnautojų regreso tvarka, todėl svarbu, kokį precedentą sukurs teismo sprendimas. „Į teismą atstovaudami Lietuvos valstybei kreipėmės dėl buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos trijų darbuotojų sprendimų. Siekiame, kad valstybės patirtą žalą kompensuotų ne mokesčių mokėtojai, o už tai tiesiogiai atsakingi tarnautojai, kurie savo neteisėtais veiksmais ir lėmė jos atsiradimą“, – sakė laikinai VTPSI viršininko pareigas einanti Eglė Kuklierienė. VTPSI savo prašyme teismui nurodė, kad šie darbuotojai sąmoningai leido kilti padariniams, lėmusiems žalą valstybei, todėl jų reikalaujama atlyginti visą jai tenkančią žalą – 73 091,88 eurų. Atlyginti šią sumą valstybei darbuotojai buvo raginami savanoriškai, tačiau šiems nesutikus to bus siekiama teisminiu keliu.

VTPSI savo prašyme teismui nurodė, kad šie darbuotojai sąmoningai leido kilti padariniams, lėmusiems žalą valstybei, todėl jų reikalaujama atlyginti visą jai tenkančią žalą.

Dėl žalos atlyginimo valstybei VTPSI kreipėsi ir į kitas teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo, statybos leidimų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrose dalyvavusias institucijas – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, tačiau jos nusprendė regreso teisės savo darbuotojų atžvilgiu netaikyti. E. Kuklerienės teigimu, valstybės institucijų vengimas pasinaudoti šia teise didina korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaro palankią terpę piktnaudžiavimui tarnyba. Žala valstybei kilo po 2009 balandžio 10 d. priimto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo panaikinti žemės sklypo L. Rėzos g. 1A, Juodkrantėje, detalųjį planą, statybos leidimą, taip pat pagal juos pastatytų pastatų pirkimo-pardavimo sandorius bei taikyti restituciją ir įpareigojo statytojus griauti statinius. Po šios bylos baigties pastatus įsigiję asmenys kreipėsi žalos atlyginimo dėl neteisėtų institucijų veiksmų detaliojo planavimo ir statybos leidimų išdavimo procesuose. Administraciniai teismai priėmė sprendimus iš dalies tenkinti besikreipusių asmenų prašymus ir priteisė žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės.