Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad po Baltarusijoje kilusių masinių protestų šalies valdžia nebegalės toliau elgtis taip, kaip iki šiol, o tolesni įvykiai priklausys nuo jėgos žinybų ir pilietinės visuomenės reakcijos artimiausiomis dienomis.
„Grįžimas prie normalumo yra neįmanomas dėl pasikeitusio visuomenės požiūrio“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
„O kadangi į tą pasikeitusį visuomenės požiūrį valdžia reagavo ne taip, kaip tikėjosi visuomenė, natūralu, ir visuomenės atsakas bus nusigręžimas nuo valdžios visomis prasmėmis: tiek politinio legitimumo prasme, tiek ekonominės veiklos, ėjimo į šešėlį, galbūt net emigracijos ar visų protestinių judėjimų daugėjimo prasme“, – pridūrė jis.
L. Jonavičiaus teigimu, ateities scenarijus priklausys nuo to, kaip į augančią įtampą artimiausiomis dienomis reaguos jėgos žinybos bei visuomenė. „Dabar visuomenė spaudžia gana stipriai, kol kas iš valdžios pusės jėgos žinybos irgi atsako gana vieningai ir taip pat stipriai. Tai kol jėgos žinybos nesubraškės, nesuskils, tol, greičiausiai, matysime tuos gana kruvinus dalykus ir irgi tikėtina, kad su laiku, per kelias dienas, jeigu neįvyks minėto skilimo, protestai šiek tiek aprims“, – sakė politologas.
Tai, kaip toliau pasisuks įvykiai Baltarusijoje, pasak jo, nemažai priklausys ir nuo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos santykių su Rusija. L. Jonavičius neatmeta galimybės, jog Rusija pasinaudos neramumais kaip galimybe sustiprinti savo įtaką ir didins spaudimą pasirašyti susitarimus dėl politinės Baltarusijos integracijos su Rusija.
„Ji gali pasinaudoti savo interesų – integracinių žemėlapių, integracinių procesų paskatinimu, galbūt kažkurių įmonių Baltarusijos, kurios įdomios Rusijos veikėjams, perėmimu, kitaip sakant, savo pėdsako Baltarusijoje sustiprinimu“, – sakė L. Jonavičius.
Dar vienas svarbus veiksnys – aiškių opozicijos lyderių Baltarusijoje iškilimas. „Svetlana Cichanouskaja yra kaip veidas, bet ji ne lyderis – čia irgi reikėtų atskirti. Ji simbolizuoja permainas, bet nesiima aktyvios lyderystės“, – pastebi politologas. „Dabar visi eina prieš A. Lukašenką, bet ne paskui kažką“, – pridūrė jis. Vis dėlto ši situacija, pasak eksperto, turi ir privalumų, nes spontaniški, decentralizuoti protestai yra sunkiau suvaldomi.
Tačiau, L. Jonavičiaus teigimu, tikėtis, aiškios atomazgos situacijai Baltarusijoje artimiausiu metu neverta: net ir tuo atveju, jeigu A. Lukašenka būtų nuverstas, svarbiu klausimu išliktų, kas perimtų valdžią vietoje jo.
„Netgi jo nuvertimas nesukuria visiškai jokios žinomybės, kas toliau. Dingus autoritarui, kuris valdo jėgos žinybas, akivaizdaus alternatyvaus lyderio nėra – kas vyksta, kas kontroliuoja, kas tampo virvutes?“ – teigė politologas. Todėl, pasak jo, esamomis aplinkybėmis yra pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima kalbėti apie aiškias prognozes.
Po sekmadienį Baltarusijoje vykusių rinkimų Minske ir kituose Baltarusijos miestuose vyko demonstrantų susirėmimai su milicija, per kuriuos pareigūnai naudojo kurtinamąsias granatas ir vandens patrankas.
Opozicijos šalininkai išėjo į gatves, kai balsavusių rinkėjų apklausa parodė, jog A. Lukašenka triuškinamai laimi rinkimus. Pirmadienį paskelbtais Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros duomenimis, A. Lukašenka šeštąją kadenciją užsitikrino pelnęs 80 proc. balsų.
Autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė S. Cichanouskaja gavo 9,9 proc. balsų. A. Lukašenkos oponentai sako, kad rinkimų rezultatai yra suklastoti. Anglų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti politikos naujokė S. Cichanouskaja per rinkimų kampaniją netikėtai įgijo didelį palaikymą ir sugebėjo į savo mitingus pritraukti dešimtis tūkstančių žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
