Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


GYNYBA
L. Kasčiūnas: Lietuva planuoja būti pasirengusi 2025-aisiais priimti Vokietijos brigadą
BNS
Irmantas Gelūnas/BNS
L. Kasčiūnas.

Lietuvoje infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tai jis pareiškė Krašto apsaugos ministerijai trečiadienį komitetui pristačius karinės infrastruktūros Lietuvoje plėtrą.

Anksčiau turėti reikiamą infrastruktūrą brigadai priimti buvo tikimasi iki 2027-ųjų.

„Tikrai galiu pasakyt, kad planas jau yra 2025 metų vidurys“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko brigadai dislokuoti reikės statyti ir sandėlius ginkluotei, ir infrastruktūrą karių apgyvendinimui.

„Tai būtų ir Panevėžys, ir prie Klaipėdos, ir Suvalkijoje, ir Rūdninkų poligone be abejonės irgi taip pat“, – žurnalistams sakė ministras.

Lietuvoje Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas buvo dislokuotas 2017 metais, tačiau šalys birželį sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.

Tokiai galimybei pritarė ir Aljanso šalių lyderiai per susitikimą Madride.

Didžioji dalis brigados bent kol kas bus dislokuota Vokietijoje. Lietuvos pareigūnai tokius sprendimus aiškina infrastruktūros sąjungininkų kariams priimti ir jiems treniruotis trūkumu bei žada ją vystyti.

Be kitų dalykų, Lietuva šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir skelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.

Ministro teigimu, per ateinančius dvejus, trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų. Feisbuke jis rašė, kad ministerija paruošė vystymo planus brigados infrastruktūrai, finansinės galimybės jiems derinamos.

Taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

„Kadangi projektas ant popieriaus buvo pradėtas vystyti prieš keturis metus buvo stipriai įstrigęs savo laiku tai jis yra ne tik atgaivintas, bet pastūmėtas taip, kad gavus vokiečių pasiūlymus iš esmės šiais metais bus pradėtas projektavimas, kad Rukloje galėtų įsikurti dviejų tūkstančių sąjungininkų kontingentas“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, tai leis kareivinėse apgyvendinti ne tik dabartinius batalionui priklausančius karius, bet ir lietuvius.

NGSK pirmininkas teigė, jog posėdžio metu iškėlė klausimą dėl specialaus įstatymo karinei infrastruktūrai.

„Man atrodo, ypač atvejis (...) dėl fizinio barjero (pasienyje su Baltarusija – BNS), yra pavyzdinis atvejis, kaip galima įgyvendinti rimtus projektus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ministro teigimu, toks įstatymas nėra būtinas, tačiau ministerijos teisininkai jį apžvelgs.

Aš manyčiau, kad galima apsieiti su esamais įstatymais, jeigu bus matomas poreikis (...). Čia yra tokia teisinė problema, kai tu vykdai statybas, jos turi atitikti visų įstatymų reikalavimus. Visų įstatymų mes negalime sukelti į vieną įstatymą, perrašyti kitus įstatymus ir įkelti į šitą ir pavadinti atskiru įstatymu“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, visa vystoma infrastruktūra leis ateityje šalyje papildomai dislokuoti apie 15 tūkst. karių, o vystoma karinei amunicijai skirtų sandėlių infrastruktūra leis sukaupti didesnes karines atsargas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 13 13:05
Spausdinti